Chamo-me Simona e desde o nascimento que eu moro em Vilnius. A minha familia é muito multi-cultural – o meu pai tem sangue judeu, russo e lituano, a minha mãe é polaca, assim eu falo russo, lituano e polaco desde a minha infância. Agora eu posso falar inglês e um pouco português e francês também. Eu gosto muito de estudar línguas estrangeiras porque elas abrem as portas para culturas diferentes. Há muitas línguas em todo o mundo, mas isso é impossível para uma pessoa aprender todas. Então a música é considerada uma linguagem universal. Se tu entendes música, tu sabes como falar com todo o mundo.
.JPG)
5.4.11
Lura.The Cape Verdean Singer
The islands of Cape Verde became a portuguese colony in 1462. At the exact same year the people of Cape Verde began fighting for their freedom. In 1975 Cape Verde and Guinea were united due to the fact that it was the only condition to gain independence from Portugal. Eventually, in 1981 Cape Verde split away to form an independent republic.
The increased number of people leaving Cape Verde and emigrating to other countries was a consequence of the newly gained independence.
One of the emirgrants was a couple of Cape Verdeans who decided to move to Portugal. The man was from Santiago, the largest, greenest, most African island of Cape Verde, and the woman was from Sćo Nicolau, the island that produces the best Cape Verdean rum. It was 1975 when they moved to Lisbon. It was the year when they had their newborn daughter. They called her Lura.
Lura
Lura is now 36 years old. She lives in Portugal where she has become a well-known singer and a musician.
Initially she wanted to become a dancer or a swimming instructor. She had never thought about becoming a singer. “I thought my voice was awful. I was even ashamed to sing Happy Birthday,” she says. However, these dreams were left behind when she met Juka, an african artist from São Tomé and Príncipe.
“I was seventeen.I was supposed to sing backing vocals, but soon Juka asked me to perform a duet with him. I’d never thought about singing, but he insisted,” she says.
Lura and Juka recorded an album which turned out to be a huge success. She was descovered as a new promising artist which led to a number of collaborations with Portuguese-speaking African celebrities, such as Bonga, Tito Paris, Paulo Florčs and Paulinho Vieira. In 1996 Lura recorded her first album ''Nha Vida'' (''My Life'') with her own compositions. It was a Cape Verdean creole-style dance record for her generation. “It was mainly aimed at discotheques,” she explains. The song ''Nha Vida'' attracted wider interest and was featured in the AIDS awareness project ''Red Hot + Lisbon'' among famous artists such as Caetano Veloso, Marisa Monte, Djavan, Bonga and Teresa Salgueiro. Later on Lura released her international debut album, ''Di Korpu ku Alma'' (''Of Body and Soul'') which included songs of the Lusafrica style . A significant achievement in her musical career is considered to be the ''Best Newcomer 's'' award that Lura received at the ''BBC Radio 3 Awards'' and ''Best World Music Album'' at ''Les Victoires De la Musique'' in France. Afterwards, In 2006 she released ''M'Bem di Fora'' which means, "I come from the country" or "I come from far away". She introduces songs that are combinations of R & B, tango, tropicalia and her smoky alto voice. Lura sings about Cape Verde, the land that has a significant importance for her even though she has never been there.
Lura is the artist who brings Cape Verdean music to life. She introduces the african culture to Europeans and North Americans and brings an entirely new generation of fans into the evocative world of Cape Verdian music.
Lura. Žaliojo Kyšulio salų daininkė
1462m. Žaliojo Kyšulio salynas tapo Portugalijos kolonija. Jau tais pačiais metais salyno gyventojai pradėjo kovoti dėl nepriklausomybės. 1975m. Žaliajam Kyšuliui ir Gvinėjai buvo suteikta nepriklausomybė, tačiau tik su ta sąlyga, kad šalys susijungs. Galiausiai 1981m. Žaliasis Kyšulys tapo nepriklausoma respublika.
Žaliajam Kyšuliui įgijus nepriklausomybę, žmonės ėmė emigruoti į kitas šalis. Vieni iš emigrantų, buvo ir pora Žaliojo Kyšulio gyventojų, kurie nusprendė išvykti į Portugaliją. Vyras buvo didžiausios salyno salos Santiago gyventojas, o moteris buvo kilusi is Sćo Nicolau salos, garsėjančios geriausiu romu Žaliajame Kyšulyje. Pora persikėlė į Lisaboną 1975m. Tais pačiais metais jiems gimė duktė, kurią pavadino Lura.
Lura
Lurai dabar trisdešimt šešeri metai. Ji gyvena Portugalijoje, kur išgarsėjo kaip dainininkė ir muzikantė.
Dar prieš pradedant muzikantės karjerą Lura norėjo tapti šokėja arba plaukimo instruktore. Tada ji neturėjo jokių minčių tapti daininke: ,, Aš maniau, kad mano balsas baisus. Man net buvo gėda dainuoti Su Gimtadieniu,''- prisipažįsta Lura. Tačiau viskas pasikeitė, kai ji sutiko Juką, afrikietį atlikėją iš San Tomė ir Prinsipės Demokratinės Respublikos. Šį įvykį Lura komentuoja taip: ,, Man buvo septyniolika. Aš turėjau būti pritariančioji vokalistė, bet Juka paprašė, netgi reikalavo manęs dainuoti kartu su juo. Tada aš dar negalvojau apie profesionalų dainavimą''.
Lura ir Juka įrašė albumą, kuris sulaukė didžiulės sėkmės. Mergina buvo pastebėta kaip daug žadanti atlikėja. Ji ėmė bendradarbiauti su portugališkai šnekančiais afrikiečių atlikėjais. Vieni iš jų buvo Bonga, Tito Paris, Paulo Florčs ir Paulinho Vieira. 1996m. Lura įrašė savo pirmąjį autorinių dainų albumą ,,Nha Vida'' ( ,,Mano gyvenimas''). Tai buvo Žaliojo Kyšulio kreolietiško stiliaus šokių muzikos albumas Luros kartos žmonėms. Atlikėja teigė, kad tai diskotekoms skirta muzika. Daina ,,Nha Vida'' sulaukė daugiausiai dėmesio. Lura šią dainą atliko per AIDS prevencijos projektą ,,Red Hot + Lisbon'' kartu su tokiais žymiais atlikėjais kaip Caetano Veloso, Marisa Monte, Djavan, Bonga ir Teresa Salgueiro. Po kiek laiko Lura išleido savo pirmąjį tarptautinį albumą ,,Di Korpu ku Alma'', kuriame ji atliko Lusafrica stiliaus dainas. Didžiausi atlikėjos pasiekimai: ,,BBC Radio 3 Awards'' laimėtas ,,geriausio naujoko'' apdovanojimas ir Prancūzijoje ,,Les Victoires De la Musique'' iškovotas ,,geriausio pasaulio muzikos albumo'' apdovanojimas. 2006m. Lura išleido dar vieną albumą pavadinimu ,,M'Bem di Fora'' (,, Aš atvykau iš toli''). Albume pristatomos R & B, tango, tropicalia stilių muzika. O pačios dainos pasakoja apie Žaliąjį Kyšulį, šalį, kuri atlikėjos gyvenime turi ypač svarbią reikšmę, nepaisant to, kad Lura dar niekada toje šalyje nesilankė.
Lura yra atlikėja, garsinanti Žaliojo Kyšulio muziką Europoje ir Amerikoje. Jos dėka šią muziką išgirsta ir pamilsta daugybė žmonių.
Discography (albumai): ''Nha Vida'' (1996) ''In Love'' (2002), ''Di Korpu Ku Alma'' (2005),''M'bem di fora'' (2006),''Eclipse'' (2009).
2.4.11
RICARDO COSTA (the filmmaker)
Ricardo Costa, a Portuguese producer and film director, was born January 25, 1940 in Peniche, Portugal. The majority of his films are documentary ones; however, a lot of them have dramatic and poetical feeling which makes them more attractive to broader audiences.
Ricardo Costa studied at the faculty of arts at the Lisbon University. After completing the studies he earned a PhD in 1969, submitting a thesis on the novels of Kafka. Later he became a high school teacher and published several paper works on literature and cinema. After the Carnation Revolution in 1974 Ricardo Costa chose the profession of a filmmaker and became a part of the Grupo Zero together with other significant filmmakers of that time. Later he became an independent producer with a production company Diafilme. where he produced several of his films and some of other directors.
A number of Portuguese post-revolution filmmakers were influenced by the idea, that reality is the real and true poetry. So in order to prove and show that they were traveling around the country producing movies of everything they saw in their way. These movies were usually with a low budget and were supported with the state funds or made in co-production with the national broadcast TV station (the RTP). Some movies were political, some portrayed the reality and real events, but all of them were full of charm and poetical flair.
Ricardo Costa himself claims that presenting the reality as it is in its all beautiful colours is his main purpose rather than trying to change the world with his movies. He cultivates the style in which the reality turns into poetical expression and human portrait.
Ricardo Costa‘s last feature film, Brumas (Mists), was selected for the 60th Venice Film Fetival.
The article RICARDO COSTA AND THE FLOWING PICTURES by José de Matos-Cruz
Ricardo Costa, portugalų prodiuseris ir kino režisierius gimė sausio 25-ąją, 1940-aisiais metais Peniche mieste, Portugalijoje. Nors didžioji dauguma jo sukurtų filmų yra dokumentiniai, daugelyje jų egzistuoja dramatinis ir poetinis pojūtis, kurio dėka šie filmai yra patrauklūs plačiajai auditorijai.
Ricardo Costa studijavo Lisabonos universitete, menų fakultete. Baigęs studijas, 1969-aisias metais jis įgijo daktaro laipsnį apsigynęs disertaciją apie Kafkos romanus. Vėliau jis dirbo mokytoju gimnazijoje ir išspausdino kelis savo darbus apie literatūrą ir kiną. Po Raudonųjų Gvazdikų Revoliucijos 1974-aisiais, Ricardo Costa pasirinko filmų kūrėjo profesiją ir kartu su kitais garsiais to meto filmų kūrėjais tapo Grupo Zero dalimi. Vėliau jis tapo nepriklausomu prodiuseriu Diafilme kompanijoje, kurioje jis pastatė kelis savo ir kitų kino režisierių filmus.
Dauguma postrevoliucinių portugalų kino kūrėjų buvo paveikti idėjos, realybė yra tikroji poezija. Taigi, tam, kad tai įrodytų ir parodytų, jie keliavo po šalį ir kūrė filmus apie viską, ką tik sutikdavo savo kely. Dažniausiai tokie filmai būdavo mažo biudžeto ir buvo remiami valstybės lėšomis arba kuriami bendradarbiaujant su nacionaline televizija (RTP). Vieni filmai būdavo politiniai, kiti – vaizdavo tikrovę ir tikrus įvykius, tačiau visi jie buvo kupini žavesio ir poetinės nuojautos.
Pats Ricardo Costa tvirtina, kad būtent realybės vaizdavimas tokios, kokia ji yra iš tikrųjų, o ne bandymas pakeist pasaulį, yra jo tikrasis tikslas kuriant filmus. Jis kultivuoja stilių, kuriame realybė tampa poetiniu posakiu ir žmogiškuoju portretu.
Ricardo Costa paskutinis pilnametražis filmas Brumas (Miglos), buvo atrinktas į 60-ąjį Venecijos filmų festivalį.
José de Matos-Cruz straipsnis RICARDO COSTA AND THE FLOWING PICTURES
Feature films (pilnametražiai meniniai filmai)
1976 : Avieiros – Avieiros, Tagus fishermen
1976 : Mau Tempo, Marés e Mudança – Changing Tides
1979 : Castro Laboreiro – Castro Laboreiro
1979 : Pitões, aldeia do Barroso – Pitões, a village of Barroso
1980 : Verde por fora, vermelho por dentro – Green outside, red inside
1981 : O Pão e o Vinho – Bread and Wine (film)
1981 : Longe é a cidade – Far is the City
1981 : Ao Fundo desta Estrada – Further ahead on this road
1985 : O Nosso Futebol – Our Football Game
2003 : Mists – Brumas
Short and middle-length films (trumpametražiai filmai)
1974 : No Fundo de Tróia – On the Bottom of Troia
1974 : Apanhadores de Algas – Seaweed Catchers
1974 : Ágar-Ágar – Agar-agar
1975 : Tresmalho – Drifting
1975 : O Trol – Long-lining
1975 : O Arrasto – Trawling
1975 : Oceanografia Biológica – Biological Oceanography
1975 : Ti Zaragata e a Bateira – Uncle Zaragata and his Boat
1975 : Pesca da Sardinha – Sardine Fishing
1975 : Conchinha do Mar – Sea Shell
1975 : Às vezes custa – Sometimes it’s hard
1975 : A Sacada – The Miracle Fishing
1976 : Os Irmãos Severo e os Cem Polvos – The Brothers Severo and the Hundred Octopuses
1976 : À Flor do Mar – On the Waterline
1976 : A Colher – The Spoon
1976 : O Velho e o Novo – Old and New
1976 : A Falta e a Fartura – Lack and Wealth
1976 : Quem só muda de Camisa – Changing his Shirt
1976 : A Máquina do Dinheiro – The Money Machine
1976 : Viver do Mar – Living on Sea
1976 : Uma Perdiz na Gaiola – A Perdix in Cage
1976 : Nas Voltas do Rio – On the River
1976 : O Submarino de Vidro – The Glass Submarine
1976 : April Carnations – Cravos de Abril – The Carnation Revolution in Portugal
1977 : Sea born – E do Mar Nasceu
1978 : Música do Quotidiano – Everyday Music
1978 : Abril no Minho – April in Minho
1979 : A Lampreia – The Lamprey
1979 : A Coca – Saint George and the Dragon
1979 : Histórias de Baçal – Stories of Baçal
1979 : Esta aldeia, Rio de Onor – This Village, Rio de Onor
1979 : O Pisão – The Fulling Mill
1979 : A Feira – The Village Market
1979 : O Outro Jogo – The Other Game
1980 : Joaquim da Loiça – Joaquim da Loiça
1980 : Pastores da Serra da Estrela – Shepheards of Serra da Estrela
1980 : Barcos de Peniche – Ships of Peniche
1980 : O Parque Nacional de Montesinho – The National Park of Montesinho
1982 : Lisbon and the Sea Lisbon and the International Court for the Law of the Sea for the UNESCO
Other genres (kiti žanrai)
1989 – 2006 Paroles : Interviews with Jean Rouch
Ricardo Costa studied at the faculty of arts at the Lisbon University. After completing the studies he earned a PhD in 1969, submitting a thesis on the novels of Kafka. Later he became a high school teacher and published several paper works on literature and cinema. After the Carnation Revolution in 1974 Ricardo Costa chose the profession of a filmmaker and became a part of the Grupo Zero together with other significant filmmakers of that time. Later he became an independent producer with a production company Diafilme. where he produced several of his films and some of other directors.
A number of Portuguese post-revolution filmmakers were influenced by the idea, that reality is the real and true poetry. So in order to prove and show that they were traveling around the country producing movies of everything they saw in their way. These movies were usually with a low budget and were supported with the state funds or made in co-production with the national broadcast TV station (the RTP). Some movies were political, some portrayed the reality and real events, but all of them were full of charm and poetical flair.
Ricardo Costa himself claims that presenting the reality as it is in its all beautiful colours is his main purpose rather than trying to change the world with his movies. He cultivates the style in which the reality turns into poetical expression and human portrait.
Ricardo Costa‘s last feature film, Brumas (Mists), was selected for the 60th Venice Film Fetival.
The article RICARDO COSTA AND THE FLOWING PICTURES by José de Matos-Cruz
Ricardo Costa, portugalų prodiuseris ir kino režisierius gimė sausio 25-ąją, 1940-aisiais metais Peniche mieste, Portugalijoje. Nors didžioji dauguma jo sukurtų filmų yra dokumentiniai, daugelyje jų egzistuoja dramatinis ir poetinis pojūtis, kurio dėka šie filmai yra patrauklūs plačiajai auditorijai.
Ricardo Costa studijavo Lisabonos universitete, menų fakultete. Baigęs studijas, 1969-aisias metais jis įgijo daktaro laipsnį apsigynęs disertaciją apie Kafkos romanus. Vėliau jis dirbo mokytoju gimnazijoje ir išspausdino kelis savo darbus apie literatūrą ir kiną. Po Raudonųjų Gvazdikų Revoliucijos 1974-aisiais, Ricardo Costa pasirinko filmų kūrėjo profesiją ir kartu su kitais garsiais to meto filmų kūrėjais tapo Grupo Zero dalimi. Vėliau jis tapo nepriklausomu prodiuseriu Diafilme kompanijoje, kurioje jis pastatė kelis savo ir kitų kino režisierių filmus.
Dauguma postrevoliucinių portugalų kino kūrėjų buvo paveikti idėjos, realybė yra tikroji poezija. Taigi, tam, kad tai įrodytų ir parodytų, jie keliavo po šalį ir kūrė filmus apie viską, ką tik sutikdavo savo kely. Dažniausiai tokie filmai būdavo mažo biudžeto ir buvo remiami valstybės lėšomis arba kuriami bendradarbiaujant su nacionaline televizija (RTP). Vieni filmai būdavo politiniai, kiti – vaizdavo tikrovę ir tikrus įvykius, tačiau visi jie buvo kupini žavesio ir poetinės nuojautos.
Pats Ricardo Costa tvirtina, kad būtent realybės vaizdavimas tokios, kokia ji yra iš tikrųjų, o ne bandymas pakeist pasaulį, yra jo tikrasis tikslas kuriant filmus. Jis kultivuoja stilių, kuriame realybė tampa poetiniu posakiu ir žmogiškuoju portretu.
Ricardo Costa paskutinis pilnametražis filmas Brumas (Miglos), buvo atrinktas į 60-ąjį Venecijos filmų festivalį.
José de Matos-Cruz straipsnis RICARDO COSTA AND THE FLOWING PICTURES
Feature films (pilnametražiai meniniai filmai)
1976 : Avieiros – Avieiros, Tagus fishermen
1976 : Mau Tempo, Marés e Mudança – Changing Tides
1979 : Castro Laboreiro – Castro Laboreiro
1979 : Pitões, aldeia do Barroso – Pitões, a village of Barroso
1980 : Verde por fora, vermelho por dentro – Green outside, red inside
1981 : O Pão e o Vinho – Bread and Wine (film)
1981 : Longe é a cidade – Far is the City
1981 : Ao Fundo desta Estrada – Further ahead on this road
1985 : O Nosso Futebol – Our Football Game
2003 : Mists – Brumas
Short and middle-length films (trumpametražiai filmai)
1974 : No Fundo de Tróia – On the Bottom of Troia
1974 : Apanhadores de Algas – Seaweed Catchers
1974 : Ágar-Ágar – Agar-agar
1975 : Tresmalho – Drifting
1975 : O Trol – Long-lining
1975 : O Arrasto – Trawling
1975 : Oceanografia Biológica – Biological Oceanography
1975 : Ti Zaragata e a Bateira – Uncle Zaragata and his Boat
1975 : Pesca da Sardinha – Sardine Fishing
1975 : Conchinha do Mar – Sea Shell
1975 : Às vezes custa – Sometimes it’s hard
1975 : A Sacada – The Miracle Fishing
1976 : Os Irmãos Severo e os Cem Polvos – The Brothers Severo and the Hundred Octopuses
1976 : À Flor do Mar – On the Waterline
1976 : A Colher – The Spoon
1976 : O Velho e o Novo – Old and New
1976 : A Falta e a Fartura – Lack and Wealth
1976 : Quem só muda de Camisa – Changing his Shirt
1976 : A Máquina do Dinheiro – The Money Machine
1976 : Viver do Mar – Living on Sea
1976 : Uma Perdiz na Gaiola – A Perdix in Cage
1976 : Nas Voltas do Rio – On the River
1976 : O Submarino de Vidro – The Glass Submarine
1976 : April Carnations – Cravos de Abril – The Carnation Revolution in Portugal
1977 : Sea born – E do Mar Nasceu
1978 : Música do Quotidiano – Everyday Music
1978 : Abril no Minho – April in Minho
1979 : A Lampreia – The Lamprey
1979 : A Coca – Saint George and the Dragon
1979 : Histórias de Baçal – Stories of Baçal
1979 : Esta aldeia, Rio de Onor – This Village, Rio de Onor
1979 : O Pisão – The Fulling Mill
1979 : A Feira – The Village Market
1979 : O Outro Jogo – The Other Game
1980 : Joaquim da Loiça – Joaquim da Loiça
1980 : Pastores da Serra da Estrela – Shepheards of Serra da Estrela
1980 : Barcos de Peniche – Ships of Peniche
1980 : O Parque Nacional de Montesinho – The National Park of Montesinho
1982 : Lisbon and the Sea Lisbon and the International Court for the Law of the Sea for the UNESCO
Other genres (kiti žanrai)
1989 – 2006 Paroles : Interviews with Jean Rouch
Subscrever:
Mensagens (Atom)