.JPG)
The Portuguese Empire is also known as the Portuguese Overseas Empire – the first global empire in history. In addition, it was the longest-lived of the modern European colonial empires, spanning almost six centuries, from the capture of Ceuta in 1415 to the handover of Macau in 1999. The empire spread throughout a vast number of territories that are now part of 49 different Sovereign States.
Portuguese sailors began exploring the coast of Africa in 1419, leveraging the latest developments in navigation, cartography and maritime technology such as the caravel, in order that they might find a sea route to the source of the lucrative spice trade. In 1488, Bartolomeu Dias rounded the Cape of Good Hope, and in 1498, Vasco da Gama reached India. In 1500, by an accidental landfall on the South American coast for some, by the crown's secret design for others, Pedro Álvares Cabral discovered Brazil. Over the following decades, Portuguese sailors continued to explore the coasts and islands of East Asia. By 1571, a string of outposts connected Lisbon to Nagasaki along the coasts of Africa, the Middle East and Asia. This commercial network brought great wealth to Portugal.
Between 1580 and 1640 Portugal became the junior partner to Spain in the union of the two countries' crowns. Though the empires continued to be administered separately, Portuguese colonies became the subject of attacks by three rival European powers hostile to Spain and envious of Iberian successes overseas: the Netherlands, Britain and France. With its smaller population, Portugal was unable to effectively defend its overstretched network of trading posts, since then the empire began a long and gradual decline. Portugal achievements in sailing were not as great as the Dutch anymore, that brought an end to the Portuguese trade monopoly in the Indian Ocean.
Brazil became Portugal's most valuable colony until, as part of the wave of independence movements that swept the Americas during the early 19th century, it broke away in 1822. Portugal's Empire was reduced to its colonies on the African coastline, East Timor, and enclaves in India and Macau.
After World War II, Portugal's leader, António Salazar, attempted to keep what remained of the Empire, this happened at a time when other European countries were beginning to withdraw from their colonies. In 1961 the handful of Portuguese troops garrisoned in Goa were unable to prevent Indian troops marching into the colony. Salazar began a long and hard war to quell anti-colonialist forces in the African colonies. The unpopular war lasted until the overthrow of the regime in 1974. The new government immediately changed policy and recognised the independence of all its colonies, except for Macau, which by agreement with the Chinese government was returned to China in 1999, thereby marking the end of the Portuguese Empire. Currently, the Azores and Madeira archipelagos are the only territories overseas that remain politically linked to Portugal.
Portugalijos imperija
Portugalijos imperija, dar žinoma Portugalijos kolonijinės imperijos vardu – pirmoji pasaulinė imperija istorijoje. Tai taip pat ilgiausiai gyvavusi Europos kolonijinė imperija, kurios beveik šešis amžius trukęs klestėjimas, prasidėjo nuo Seuto[1] griūties 1415 m. ir tęsėsi iki Makao teritorijos praradimo 1999 m. Imperija apėmė didžiulį žemių plotą, kuris dabar priklauso 49 skirtingoms suverenioms valstybėms.
Portugalų jūreiviai, pasitelkę naujausius navigacijos, kartografijos ir laivininkystės laimėjimus, tokius kaip karavelė, pradėjo Afrikos pakrančių tyrinėjimus 1419 m. Kelionių tikslas buvo rasti trumpiausią maršrutą pelningai prieskonių prekybai. 1488 m. Bartalomėjus Diasas apiplaukė Gerosios Vilties iškyšulį, o 1498 m. Vasko da Gama pasiekė Indijos krantus. 1500 m. laivų karavelė, vedina Pedro Alvarešo Kabralo atrado Braziliją. Po šių didžiųjų atradimų sekė ilgamečiai Rytų Azijos pakrančių bei salų tyrinėjimai. 1571 m. sargybos postų virtinė tęsusis palei Afrikos, Viduriniųjų Rytų ir Azijos pakrantes, sujungė Lisaboną ir tolimąjį Nagasakį. Šis komercinis kelias Portugalijai leido sukaupti didžiulius turtus.
1580–1640 m. Portugalija saugumo tikslais sudarė dvišalę sąjungą su Ispanija, su sąlyga, kad imperijos liks vadovaujamos skirtingų valdovų. Likimo ironija, bet tuomet vis dažniau pradėtos puldinėti Portugalijos kolonijos, o imperijos skriaudėjai – ne kas kita kaip Ispanijos priešės, modernios laivybos šalys – Olandija, Didžioji Britanija ir Prancūzija. Portugalija, gyventojų skaičiumi negalėjusi varžytis su didesnėmis tautomis ir efektyviai ginti savo užjūrių teritorijų, nebebuvo pajėgi išlaikyti savo galybės, prasidėjo ilga ir laipsniška imperijos griūtis.
Pietiečių pasiekimai laivininkystėje nebebuvo tokie dideli lyginant su naujai iškilusia jūrine valstybe Olandija, tai portugalų prekybos monopoliją Indijos vandenyne atvedė į pabaigą. Brazilija išliko vienintele itin vertinga Portugalijos teritorija, bet tam taip pat nebuvo lemta tęstis amžinai. XIX a. Pietų Amerikoje prasidėjusios nepriklausomybės kovos 1822 m. atskyrė šias užjūrių žemes visiems laikams. Portugalijos imperijos teritorija sumažėjo iki keleto kolonijų Afrikos žemyne bei Rytų Timūro bei žemių Indijoje ir Makao regione.
Po Antrojo pasaulinio karo Portugalijos vadovas Antonio Salazaras vis dar stengėsi išlaikyti buvusios imperijos didybę nepaisant, kad tuo istoriniu laikotarpiu Europos kolonizuotos teritorijos sėkmingai vadavosi iš savo užgrobėjų gniaužtų. Kai 1961 m. Goa armija išgynė portugalų karius iš savo žemių, Salazaras, siekdamas išlaikyti kolonijas Afrikos žemyne, nusprendė pradėti ilgą ir vėliau daugumos gyventojų pasmerktą karą. Šis karas tęsėsi iki pat jo rėžimo pabaigos. 1974 m. nauja valdžia nedelsdama pakeitė šalies užsienio politiką ir pripažino visų turėtų kolonijų nepriklausomybę, išskyrus Makao, kuri, susitarus su Kinų valdžia buvo atiduota tik 1999 m. Ši data oficialiai laikoma imperijos pabaiga. Šiuo metu Azore ir Madeiros teritorijos yra vienintelės užjūrio žemės politiškai priklausančios Portugalijai.
Sem comentários:
Enviar um comentário