Mozambique

Mozambique is a country in the southeast coast of Africa. The history of this country reaches as far as the 1st century when Bantu (a sub-branch of the Niger–Congo languages) speaking people started migrating to the area. Later, Arab and Swahili traders settled the region. Their settlements remained here for several centuries and the region is even named after an Arab sheikh Mussa Ben Mbiki who also gave the name to the Island of Mazambique.


Vasco da Gama visited the country in 1498 and in 1505 it was colonized by Portugal. Although Mozambique gained independance in 1975, Portuguese influence remains very significant to this day. Portuguese is the only official language of Mozambique, as well as Christianity is the largest religion. However, Swahili, Makhuwa, and Sena languages are quite widely spoken here and Muslim and African traditional religion minorities exist too.


Although Mozambique is considered to be one of the most poverty stricken countries in the world, rich natural resources give a huge potential to its‘ economy. The tourism sector is growing too, because natural beauty, historical heritage and unique culture make Mozambique interesting for the rest of the world.

Mozambican culture shows a great diversity arising from various sources of influences, ranging from the heritage of Bantu peoples to Islamic traditions. For example, The Makonde in the north are are well known for their wood carvings - masks and ebony sculptures depicting evil spirits Shetani or the Ujaama, life-like faces of people and various figures. The Chopi living in the south central coast are famous for their dance. There are many kinds of Chopi dances, but all of them are ritualistic in nature. For instance, people act out battles dressed in animal skins.

However, probably the most interesting aspect of Mozambican culture is music. Music serves for many different purposes here, including religious and social expression or traditional ceremonies. Musical instruments  are usually handmade, such as wooden drums or drums made of animal skin. Some of the instruments are exclusively unique to Mozambique, for instance, the lupembe (a woodwind instrument) or the mbila (a kind of xylophone).

Modern Mozambican music is also a very strong aspect of culture. The most popular contemporary musical style is called marrabenta. It is a mixture of Portuguese and Mozambican folk and the Western popular music. The word marrabenta derives from the Portuguese rebentar, which means  to break, because early marrabenta musicians used cheap guitars and their strings snapped quickly. Marrabenta songs are sung in local languages and the lyrical themes include social criticism and love. There earliest examples of marrabenta date back to 1940s, however, this style of music became popular only in 1980s with bands like‘‘Eyuphuro‘‘. The increased popularity could be related to National Dance Festival that was organized in 1978 and involved more than half a million people. Subsequently, this event led to the creation of many organizations and other festivals promoting Mozambican music.

The newest style of music in Mozambique is called pandza. It could be described as a mixture of marrabenta and ragga and is mostly popular among young people. Pandza songs are usually sung in Portuguese and the Shangaan language from Maputo and its lyrics focus on the daily lifestyles of Mozambican youth. Lyrical themes could be one of the main reasons why pandza gets so much attention from young people.

  It is also worth mentioning that these styles of Mozambican music also influenced other kinds of Lusophone music even in such places as Brazil and Cuba. Interestingly enough, the same could be said about Mozambican culture in general. Mozambican food, traditions, as well as music, are now part of Portugal culture, therefore the Portuguese influence on Mozambique could not be treated as one-sided.

---------------

Mozambikas - šalis pietrytinėje Afrikos pakrantėje. Mozambiko istorija siekia pirmą amžių, kuomet Bantu kalba kalbantys žmonės ėmė migruoti į šią teritoriją. Kiek vėliau šalį pasiekė arabų bei Swahili pirkliai, kurių įkurtos gyvenvietės išliko čia keletą šimtmečių. Mozambikas vardo kilmė taip susijusi su arabais - šeichu Mussa Ben Mbiki, kurio garbei pavadinta ir Mozambiko sala buvusi šio arabo namais.

1498 m. Mozambiką aplankė Vasko da Gama ir jau po septynerių metų šalis tapo Portugalijos kolonija. Nepriklausomybė atgauta tik 1975 metais. Portugalų kultūros įtaka čia išlieka itin ryški iki šių dienų. Portugalų kalba - vienintelė oficiali kalba Mozambike, o krikščionys sudaro religinę daugumą. Vis dėlto nemažai gyventojų kalba Swahili, Makhuwa ir Sena kalbomis, šalyje taip pat egzistuoja musulmonų ir tradicinių Afrikos tikėjimų religinės bendruomenės.

Nepaisant to, jog Mozambikas laikomas vienu skurdžiausių regionų pasaulyje, naturalūs ištekliai suteikia dideles galimybes plėtotis ekonomikai. Turizmo sektoriuje taip pat jaučiamas pakilimas, mat gamtos grožis, turtingas istorinis palikimas bei unikali kultūra daro šią šalį itin įdomią likusiam pasauliui.

Kultūra Mozambike - labai įvairi, susiformavusi tokių skirtingų šaltinių kaip Bantu tautų ar Islamo tradicijų įtakoje. Pavyzdžiui, šiaurėje gyvenanti etninė grupė, žinoma Makonde vardu, garsėja savo medžio drožiniais. Paprastai tai yra kaukės arba tamsios spalvos skulptūrėlės, vaizduojančios piktąsias dvasias Shetani, ir Ujaama - tikroviški žmonių veidai, įvairios kitos figūros. Chopi, gyvenantys pietų ir centriniuose regionuose, žinomi dėl ritualinių šokių. Vienas iš pavyzdžių galėtų būti šokis, kuomet kailiais apsirengę žmonės imituoja kovas.

Vis dėlto, ko gero, įdomiausias Mozambiko kultūros aspektas - muzika, čia atliekanti įvairias funkcijas, įskaitant religinius ir socialinius ritualus bei tradicines ceremonijas. Tradiciniai muzikos instrumentai Mozambike paprastai yra gaminti rankomis, pavyzdžiui, mediniai arba gyvūnų odos būgnai. Kai kurie šių instrumentų - unikalūs regionui, kaip kad pučiamasis instrumentas lupembe ar ksilofoną primenantis mbila.

Moderni muzika taip pat vaidina gana svarbų vaidmenį Mozambiko kultūroje. Populiariausias šiuolaikinės muzikos stilius vadinamas marrabenta. Tai - portugalų ir Mozambiko folklorinės bei Vakarų populiariosios muzikos mišinys. Pavadinimas kildinamas iš portugalų kalbos žodžio rebentar, reiškiančio lūžį, nutrūkimą, mat pirmieji šios muzikos atlikėjai naudodavo pigias gitaras, kurių stygos greit nutrūkdavo. Marabentos dainos paprastai dainuojamos vietinėmis kalbomis, o tekstuose vyrauja socialinės kritikos bei meilės temos. Pirmieji šios muzikos pavyzdžiui aptinkami jau penktajame dešimtmetyje, tačiau didžiausią pakilimą marabenta išgyveno aštuoniasdešimtaisiais, kuomet pasirodė tokie atlikėjai kaip „Eyuphuro“. Šią datą taip pat galima sieti su keleriais metais anksčiau vykusiu nacionaliniu šokių festivaliu, kuriame dalyvavo daugiau nei pusė milijono žmonių ir kuris davė pradžią daugybei kitų muzikinių renginių bei organizacijų.

Naujausias muzikos stilius Mozambike - pandza, apjungiantis marabentos ir ragga muzikos elementus ir daugiausia gerbėjų turintis jaunimo tarpe. Pandza atlikėjai dainuoja portugalų arba Shangaan kalba, tekstuose susitelkiama ties kasdienėmis Mozambiko jaunimo problemomis, kas gali paaiškinti tokį didelį pandza populiarumą tarp jaunų žmonių.

Taip pat paminėtina, jog Mozambiko muzika įtakojo ir kitus portugalų kalba atliekamos muzikos stilius, įskaitant maxixe Brazilijoje ir Kubos muziką. Tą patį galima pasakyti apie Mozambiko kultūrą apskritai - tiek šios šalies muzika, tiek virtuvė, tiek kitos tradicijos jau yra tapusios kasdienio Portugalijos gyvenimo dalimi.