Olá, chamo-me Vilma

Olá, chamo-me Vilma. Eu sou uma estudante de geografia na Universidade de Vilnius.
Eu adoro viajar e conhecer novos lugares, conhecer pessoas e olhar para cada cultura através dos olhos de um morador local, gosto de descobrir novas "cozinhas".
Um dia eu gostaria de viajar à volta do mundo para ver muitas regiões, para explorar muitas culturas. Mas...
Apesar do mundo, eu amo a minha Lituânia, que é muito bonita e verde.

Olá!

Chamo-me Agne e sou da Lituânia. Tenho dezoito anos e sou estudante de espanhol e inglês na Universidade. Eu moro em Kaunas, com a minha família. A cidade é pequena, mas muito bonita. A nossa casa fica perto do centro, na Rua Varniu. Tenho uma irmã que amo muito. Não sou casada; sou solteira. Sou católica e a religião é muito importante para mim. Eu gosto de ver futebol e sou uma torcedora do Real Madrid. Também gosto do Chelsea FC. Eu falo sempre sobre futebol e portanto as pessoas pensam que eu sou louca. Também sou simpática e tenho bom senso de humor. O Flamengo é a minha outra paixão.

Olá

Olá! Sou a Aušra. Sou lituana. Sou de Tauragė, mas agora moro em Vilnius, no dormitório de estudantes, numa rua gira com árvores. No meu quarto há vinhos e chás ;) Eu estudo medicina na universidade de Vilnius. Gosto de passear na cidade velha, beber vinho com meus amigos... Eu conheço muitas pessoas, tenho bons amigos – acredito que sou uma pessoa feliz.

SÃO TOMÉ AND PRÍNCIPE

Officially the Democratic Republic of São Tomé and Príncipe, is an island in which people speak portuguese language. It is located in Gulf of Guinea, in the western coast of Central Africa. The country contains of two islands: São Tomé and Príncipe. Both islands were formed during volcanic eruptions. São Tomé was named in honor of Saint Thomas who was one of the first explorers who arrived at the island. São Tomé and Príncipe is the second – smallest country in the African continent, also it is the smallest portugeese speaking country. Its population in 2010 was 163,000, but still, this is the country which number of nation is growing more than 3 % per year and the biggest groups of age is children and youth.
Sometime around 1470 portuguese arrived into this island. Before it this island was uninhabited. Portuguese explored it and decided that it is good location for bases to trade with the mainland. The discovery day for Sao Tome is dated as December 21, which is also St Thoma’s day, and January 17 which is St Anthony’s day. It’s because Príncipe until 1502 was named as Santo Antao. First settlers to Sao Tome came were estabblished in 1493. Príncipe was settled in 1500 under a similar arrangement. Soon these settlers found that the volcanic soil of the region is suitable for agriculture.
Because the agriculture processes increased soon settlers began to import slaves, a lot because of that by the mid-16th century the Portuguese settlers had turned the islands into Africa's foremost exporter of sugar. Colony’s economy started to grow rapidly. But the large slave population also proved difficult to control.

São Tomé and Príncipe achieved independence on July 12, 1975, the first president of the country become Secretary General Manuel Pinto da Costa. In 1990, São Tomé became one of the first African countries to embrace democratic reform, and changes to the constitution — the legalization of opposition political parties — led to elections in 1991 that were nonviolent, free, and transparent.

The 19th century, the economy of São Tomé and Príncipe has been based on plantation agriculture. SAO Tome and Principe exports more than 90% of it’s agriculture production.

Of São Tomé and Príncipe's total population estimated at 163,784. All are descended from various ethnic groups that have migrated to the islands since 1485. Seven groups are identifiable: Mestiços, Angolares, Forros, Serviçais, Tongas, Europeans and Asians.
Education in São Tomé and Príncipe is compulsory for four years. The educational system has a shortage of classrooms, insufficiently trained and underpaid teachers, inadequate textbooks and materials, high rates of repetition, poor educational planning and management, and a lack of community involvement in school management.
São Toméan culture is a mixture of African and Portuguese influences. São Toméans are known for ússua and socopé rhythms, while Príncipe is home to the dêxa beat. Portuguese ballroom dancing may have played an integral part in the development of these rhythms and their associated dances.

San Tomė ir Principė buvo apgyvendinta po 1417 m., kai į salą įsikėlė pirmieji naujakuriai atplaukę iš portugalijos. Šalyje greitai buvo pritaikyta žemdirbystė. Iš pradžių pagrindinis verslas buvo iš cukraus eksporto, vėliau vietiniai pradėjo auginti kavą ir kakavą. Tam, kad šalyje būtų vystoma augalininkystė buvo pradėti įsivežti vergai. Tačiau vergų darbo ir gyvenimo sąlygos buvo nepakenčiamos. Todėl tremtinių išvadavimo judėjimas prasidėjo 1953 m., po portugalų žemės savininkų nuslopino darbininkų riaušes nužudydami kelis šimtus afrikiečių darbininkų. 1974 m. Portugalijos revuliucija užbaigė užjūrio imperijų valdymą. 1975 m. liepos 12 d. San Tomė įgijo nepriklausomybę. Dabartinis prezidentas - Fradique de Menezes. San Tomė ir Prinsipė priklauso JTO, PSO, TVF, Afrikos Sąjungai, Centrinės Afrikos valstybių ekonominei bendrijai, Afrikos plėtros bankui ir kitoms tarptautinėms organizacijoms, siekia narystės PPO. Šalis yra padalinta į dvi provincijas - San Tomę ir Prinsipę. Šios provincijos dalinamos į 7 rajonus - šešis San Tomėje ir vieną Prinsipėje.
San Tomė ir Prinsipė yra salų valstybė Atlanto vandenyne, Gvinėjos įlankoje, šalia Afrikos žemyno. Mažiausia žemyno valstybė. Jūrų sienos ribojasi su Pusiaujo Gvinėja ir Nigerija. Šalies plotas yra labai mažas, tik 964 km². Valstybės aukščiausias taškas San Tomė (São Tomé) kalnas – 2024 metrai. Šalies klimatas – pusiaujo. Kritulių iškrinta apie 1500 mm. Tai lemia šiltoji Gvinėjos srovė.

San Tomės ir Prinsipės sostinė yra San Tomė. Joje gyvena 57 tūkst. Gyventojų. San Tomės ir Prinsipės ekonomikos pagrindas − žemės ūkis. Dirbamoji žemė sudaro ~ 1/3 šalies teritorijos. Žemės ūkis kooperuojamas. Auginami galvijai, avys, ožkos. Sugaunama nemažai tonų žuvų.
Beveik visi San Tomės ir Prinsipės gyventojai (95 %) kalba valstybine šalies kalba - portugalų. Dauguma San Tomės ir Prinsipės gyventojų krikščionys katalikai- 70,3 %, evangelikai - 3,4 %, naujųjų apaštalų bažnyčios tikintieji - 2 %, adventistai- 1,8%. Yra negausi, bet auganti musulmonų bendruomenė.
96 % šalies gyventojų gyvena San Tomės saloje, beveik 4 % - Prinsipėje, likę - mažose aplinkinėse salelėse. Gyventojų daugumą sudaro vaikai ir jaunimas. San Tomės ir Prinsipės kultūra panaši į kitų luziafrikietiškų šalių (Angolos, Mozambiko, Žaliojo Kyšulio) kultūrą. Čia susimaišiusios afrikietiškos (daugiausia bantų) tradicijos su portugalų kultūros elementais. Šalies muzikai būdingas ritmiškumas, teatrališkumas, muzika neatskiriama nuo šokio (populiarūs stiliai socopé, danço-congo, tchiloli).

Olá! Sou a Artura...

Sou a Artura. Sou de Vilnius, na Lituânia. Sou estudante de Econometria na Universidade de Vilnius. O meu horóscopo é Capricórnio e tenho 20 anos. Eu tenho uma irmã e já sou tia. Falo lituano, inglês, um pouco português e russo. Durante os tempos livres eu gosto de jogar voleibol. Estou interessada em muitos tipos de desportos (como basquetebol, futebol e hóquei). Também gosto de ir ao cinema e ouvir música. Eu gosto de muitos tipos de música.

Olá! Sou a Gabriele...

Olá! Sou a Gabriele. Tenho vinte e dois anos e sou estudante de História na Universidade de Vilnius. Sou de Kaunas, mas agora moro em Vilnius perto do centro. Não tenho irmão ou irmã. Eu gosto de música Latina, danças, especialmente SALSA, e bons livros. Eu gosto de aprender novas línguas, então agora estou interessada em Português.

Eu também adoro viajar. O meu sonho é viajar para Cuba e Porto Rico. Há dois anos atrás eu estive em Portugal, nas cidades do Porto e Bragança. Na cidade de Bragança fui à feira medieval. Encontrei lá interessantes danças e canções.

Macau

Today, Macau is a special administrative region of the People's Republic of China. However, few know that until recently, Macau for over 400 years belonged to Portugal. It was returned to China in 1999, thus putting an end to the epic story of European colonialism. The unusual history of this Chinese province, a mixture of two cultures makes Macau a truly unique and attractive place for tourists.

Before Macau was a Portuguese colony, this city had a different name – Haojing (Oyster Mirror) or Jinghai (Mirror Sea). It is believed that the name Macau is derived from the A-Ma Temple, built here in 1448 in honor of the goddess of seafarers and fishermen, Matsu. Now the official name of this region in Chinese is Aomen (Inlet Gates).

Geographically, Macau is situated on the coast of the South China Sea. It lies on the western side of the Pearl River Delta and includes the territory of the peninsula of Macau, Taipa and Coloane islands, a total area of 28.6 km². Through the strait it is bordering the metropolis of Zhuhai.

In 1553 the Portuguese established in Macau their trading post. They started to use this land as a base for trade with other regions of China, as well as with Japan. The Portuguese and Chinese merchants had been settling Macau actively, resulting in unfolded trade with India and Southeast Asia. In 1557 Portugal gained the consent of the Chinese authorities to control Macau in exchange for the payment of tribute. Despite this, the official sovereignty over Macao still belonged to China, the Chinese people obeyed the imperial laws. However, after the First Opium War (1839–1842) Macao Peninsula and Taipa island were transferred to Portugal, and in 1864 Portugal also received the island of Coloane.
After the establishment in 1979 of diplomatic relations between Portugal and the People's Republic of China, negotiations for the return of Macau under Chinese jurisdiction began, although the transfer of Macau to China took place only on December 20, 1999.

Nowadays, Macau is home to about 500 thousand people. 95% of them are Chinese, while the remaining 5% are mostly Portuguese. Despite the fact that the Portuguese language, along with the Chinese is official in Macau, the vast majority of the population still speaks the Chinese language.

Macau is an open port and a major financial center, world famous for its many casinos. There are 33 casinos on the territory of the special administrative region. The best known among them are “The Venetian”, “Grand Lisboa” and “Galaxy”. Gambling business is about 70% of the revenues of Macau, no wonder it is often called Chinese Las Vegas.

However, not only casinos attract large crowds of tourists to modern Macau. The unique history of this city has left here many attractions. Chinese temples in Macau are side by side with Catholic churches: the oldest one is A-Ma Temple, which was built nearly 600 years ago. At the highest point of the city is situated the oldest lighthouse at all the Chinese coast; it was built in the 17th century.

Also worthy of attention are Dom Pedro V Theatre, the first Western-style theatre in China, and Macau Camões Garden, which is one of the oldest Macau's parks. Macau Camões Garden is named after the greatest Portuguese poet – Luís de Camões, best remembered for his epic work “Os Lusíadas” (The Lusiads). There are a number of buildings in colonial style on the Senado Square which is located in historic downtown. The square is part of the UNESCO World Heritage Site “Historic centre of Macau”.

Macau also hosts many sporting events, such as the Macau Grand Prix (annual motor-racing event) and the Macau International Dragon Boat Races. Horse racing and even greyhound racing are also quite popular among the local community.

Of particular interest is the unique Macanese cuisine, which appeared as a result of blending Chinese and Portuguese traditions. Thus, one of the most popular dishes in Macau is bacalhau, dried and salted codfish – a favourite dish of Portugal. Along with traditional Chinese dishes, such delicacies as Portuguese sausage and roasted pork are also included in Macanese cuisine. Olives, cheese and herbs are most common snacks. From the Portuguese the inhabitants of peninsula also inherited the fresh bread and a passion for coffee.

If you are a romantic, who is not indifferent to the historical sights, delicious meal and gambling, then you should visit Macau – the first and last European colony in China, the place where West meets East.

...

Makao

Nūdien Makao yra specialusis administracinis rajonas, priklausantis Kinijos Liaudies Respublikai. Tačiau vargu ar daug kas žino, kad iki visai neseniai Makao daugiau nei 400 metus buvo Portugalijos kolonija. Šioji teritorija buvo sugrąžinta Kinijai 1999 m. – taip buvo padėtas taškas epinėje Europos kolonializmo istorijoje. Nepaprasta Makao praeitis ir dviejų kultūrų sintezė daro šią vietą unikalia bei itin patrauklia keliautojams.

Prieš Portugalijai kolonizavus Makao, šis regionas turėjo kitokį pavadinimą – Haojing, arba Jinghai. Manoma, kad žodis Makao yra kilęs iš šventyklos A-Ma pavadinimo. Jūreivių ir žvejų globotojos, deivės Matsu šventykla buvo pastatyta čia 1448 m. Šiuolaikinis oficialus Makao pavadinimas kinų kalba yra Aomenas (išvertus į lietuvių kalbą tai reiškia „įėjimo vartai“).

Makao – Kinijos miestas, įsikūręs Pietų Kinijos Jūros pakrantėje, Perlų upės deltoje. Taip pat apima Makao pusiasalio ir Taipos bei Koloano salų teritoriją, kurios bendras plotas yra 28.6 km². Sąsiauris skiria Makao nuo Zhuhai didmiesčio.

1553 m. Makao teritorijoje portugalai įkūrė prekybos faktoriją. Jie pradėjo naudoti šią žemę kaip prekybos su kitais Kinijos regionais, o taip pat ir su Japonija, bazę. Vėliau čia apsigyveno portugalų bei kiniečių pirkliai, kas lėmė prekybos su Indija bei Pietryčių Azija užmezgimą. 1557 m. Portugalija gavo Kinijos valdžios sutikimą perduoti Makao Portugalijai mainais už duoklės mokėjimą. Nepaisant to, Makao vis dar priklausė Kinijai, o gyventojai laikėsi imperatoriškų įstatymų. Tačiau situacija pasikeitė po Pirmojo Opiumo karo (1839–1842), kai Makao pusiasalis ir Taipos sala buvo perduoti Portugalijai. O 1864 m. Portugalija gavo ir Koloano salą.
Po diplomatinių santykių tarp Portugalijos ir Kinijos Liaudies respublikos užmezgimo 1979 m., prasidėjo derybos dėl Makao teritorijos sugrąžinimo Kinijai. Tačiau tai įvyko tik 1999 m. gruodžio 20 d.

Šiuolaikiniame Makao mieste gyvena apie 500 tūkstančius žmonių. Pagal tautinę sudėtį 95% jų – kiniečiai, o likusius 5% sudaro daugiausiai portugalai. Nepaisant to, kad kaip ir kinų, portugalų taip pat yra Makao valstybinė kalba, didžioji dauguma gyventojų visgi naudojasi būtent kinų kalba.

Makao – tai atviras uostas bei stambus finansų centras, visame pasaulyje garsėjantis savo kazino. Specialiojo administracinio rajono teritorijoje įsikūrė 33 kazino. Itin garsūs yra „The Venetian“, „Grand Lisboa“ ir „Galaxy“ lošimo namai. Kazino verslo pajamos sudaro apie 70% viso Makao biudžeto, ne veltui Makao dažnai yra vadinamas Kinijos Las Vegasu.

Vis dėlto, didžiulius turistų srautus vilioja ne vien tik šio miesto kazino. Unikali Makao praeitis paliko čia daug istorinių įžymybių. Kiniečių šventyklos mieste stovi šalia katalikų bažnyčių: seniausia iš jų – šventykla A-Ma, kuri buvo pastatyta prieš beveik 600 metų. Pačioje aukščiausioje miesto vietoje stovi seniausias visoje Kinijos pakrantėje švyturys, pastatytas net XVII amžiuje.

Taip pat, verti dėmesio pirmasis Kinijoje vakarietiško stiliaus teatras bei Makao Camões Sodas – vienas didžiausių miesto parkų, pavadintas įžymaus portugalų poeto Luís de Camões (garsiausias jo parašytas veikalas – „Luziados“) garbei. Centrinėje miesto aikštėje (Largo do Senado) galima pamatyti daug kolonialinio stiliaus pastatų. Šioji aikštė, o ir visas Makao senamiestis yra įtraukti į UNESCO Pasaulio kultūros paveldo sąrašą.

Makao taipogi vyksta nemažai įvairių sporto renginių, tokių kaip Makao Grand Prix bei tarptautinės Makao drakonų valčių lenktynės. Tarp vietinių gyventojų taip pat populiarios yra žirgų lenktynės ir net šunų lenktynės.

Įdomi yra Makao virtuvė, atsiradusi kinų ir portugalų tradicijų susiliejimo pasekmėje. Vienas iš populiariausių Makao patiekalų yra bakaliau (bacalhau), džiovinta sūdyta menkė – Portugalijoje labai gerbiamas skanėstas. Greta tradicinių kinų patiekalų Makao virtuvėje galima aptikti tokius valgius kaip portugališkos dešrelės bei kepta kiauliena. Užkandžio vaidmenį dažniausiai atlieka alyvuogės, sūris ir žalumynai. Iš portugalų Makao pusiasalio gyventojai taip pat paveldėjo šviežią duoną bei aistrą kavai.

Jeigu jūs esate romantikas, kuris nėra abejingas istorinėms įžymybėms, skaniam maistui ir azartiniems žaidimams, būtinai turite aplankyti Makao – pirmąją ir paskutiniąją Europos koloniją Kinijoje, vietą, kur Vakarai pasitinka Rytus.