estudo-V

SÃO TOMÉ AND PRÍNCIPE

Officially the Democratic Republic of São Tomé and Príncipe, is an island in which people speak portuguese language. It is located in Gulf of Guinea, in the western coast of Central Africa. The country contains of two islands: São Tomé and Príncipe. Both islands were formed during volcanic eruptions. São Tomé was named in honor of Saint Thomas who was one of the first explorers who arrived at the island. São Tomé and Príncipe is the second – smallest country in the African continent, also it is the smallest portugeese speaking country. Its population in 2010 was 163,000, but still, this is the country which number of nation is growing more than 3 % per year and the biggest groups of age is children and youth.
Sometime around 1470 portuguese arrived into this island. Before it this island was uninhabited. Portuguese explored it and decided that it is good location for bases to trade with the mainland. The discovery day for Sao Tome is dated as December 21, which is also St Thoma’s day, and January 17 which is St Anthony’s day. It’s because Príncipe until 1502 was named as Santo Antao. First settlers to Sao Tome came were estabblished in 1493. Príncipe was settled in 1500 under a similar arrangement. Soon these settlers found that the volcanic soil of the region is suitable for agriculture.
Because the agriculture processes increased soon settlers began to import slaves, a lot because of that by the mid-16th century the Portuguese settlers had turned the islands into Africa's foremost exporter of sugar. Colony’s economy started to grow rapidly. But the large slave population also proved difficult to control.

São Tomé and Príncipe achieved independence on July 12, 1975, the first president of the country become Secretary General Manuel Pinto da Costa. In 1990, São Tomé became one of the first African countries to embrace democratic reform, and changes to the constitution — the legalization of opposition political parties — led to elections in 1991 that were nonviolent, free, and transparent.

The 19th century, the economy of São Tomé and Príncipe has been based on plantation agriculture. SAO Tome and Principe exports more than 90% of it’s agriculture production.

Of São Tomé and Príncipe's total population estimated at 163,784. All are descended from various ethnic groups that have migrated to the islands since 1485. Seven groups are identifiable: Mestiços, Angolares, Forros, Serviçais, Tongas, Europeans and Asians.
Education in São Tomé and Príncipe is compulsory for four years. The educational system has a shortage of classrooms, insufficiently trained and underpaid teachers, inadequate textbooks and materials, high rates of repetition, poor educational planning and management, and a lack of community involvement in school management.
São Toméan culture is a mixture of African and Portuguese influences. São Toméans are known for ússua and socopé rhythms, while Príncipe is home to the dêxa beat. Portuguese ballroom dancing may have played an integral part in the development of these rhythms and their associated dances.

San Tomė ir Principė buvo apgyvendinta po 1417 m., kai į salą įsikėlė pirmieji naujakuriai atplaukę iš portugalijos. Šalyje greitai buvo pritaikyta žemdirbystė. Iš pradžių pagrindinis verslas buvo iš cukraus eksporto, vėliau vietiniai pradėjo auginti kavą ir kakavą. Tam, kad šalyje būtų vystoma augalininkystė buvo pradėti įsivežti vergai. Tačiau vergų darbo ir gyvenimo sąlygos buvo nepakenčiamos. Todėl tremtinių išvadavimo judėjimas prasidėjo 1953 m., po portugalų žemės savininkų nuslopino darbininkų riaušes nužudydami kelis šimtus afrikiečių darbininkų. 1974 m. Portugalijos revuliucija užbaigė užjūrio imperijų valdymą. 1975 m. liepos 12 d. San Tomė įgijo nepriklausomybę. Dabartinis prezidentas - Fradique de Menezes. San Tomė ir Prinsipė priklauso JTO, PSO, TVF, Afrikos Sąjungai, Centrinės Afrikos valstybių ekonominei bendrijai, Afrikos plėtros bankui ir kitoms tarptautinėms organizacijoms, siekia narystės PPO. Šalis yra padalinta į dvi provincijas - San Tomę ir Prinsipę. Šios provincijos dalinamos į 7 rajonus - šešis San Tomėje ir vieną Prinsipėje.
San Tomė ir Prinsipė yra salų valstybė Atlanto vandenyne, Gvinėjos įlankoje, šalia Afrikos žemyno. Mažiausia žemyno valstybė. Jūrų sienos ribojasi su Pusiaujo Gvinėja ir Nigerija. Šalies plotas yra labai mažas, tik 964 km². Valstybės aukščiausias taškas San Tomė (São Tomé) kalnas – 2024 metrai. Šalies klimatas – pusiaujo. Kritulių iškrinta apie 1500 mm. Tai lemia šiltoji Gvinėjos srovė.

San Tomės ir Prinsipės sostinė yra San Tomė. Joje gyvena 57 tūkst. Gyventojų. San Tomės ir Prinsipės ekonomikos pagrindas − žemės ūkis. Dirbamoji žemė sudaro ~ 1/3 šalies teritorijos. Žemės ūkis kooperuojamas. Auginami galvijai, avys, ožkos. Sugaunama nemažai tonų žuvų.
Beveik visi San Tomės ir Prinsipės gyventojai (95 %) kalba valstybine šalies kalba - portugalų. Dauguma San Tomės ir Prinsipės gyventojų krikščionys katalikai- 70,3 %, evangelikai - 3,4 %, naujųjų apaštalų bažnyčios tikintieji - 2 %, adventistai- 1,8%. Yra negausi, bet auganti musulmonų bendruomenė.
96 % šalies gyventojų gyvena San Tomės saloje, beveik 4 % - Prinsipėje, likę - mažose aplinkinėse salelėse. Gyventojų daugumą sudaro vaikai ir jaunimas. San Tomės ir Prinsipės kultūra panaši į kitų luziafrikietiškų šalių (Angolos, Mozambiko, Žaliojo Kyšulio) kultūrą. Čia susimaišiusios afrikietiškos (daugiausia bantų) tradicijos su portugalų kultūros elementais. Šalies muzikai būdingas ritmiškumas, teatrališkumas, muzika neatskiriama nuo šokio (populiarūs stiliai socopé, danço-congo, tchiloli).