Sara Tavares

Sara Tavares (born on the 1st of February, 1978) is portuguese singer, composer, guitarist and percussionist. She was born and brought up in Lisbon, Portugal, where she still lives. Sara was raised by an older Portuguese woman after being left alone by her father and mother. Her parents separated and moved away. Her father left for the States in search of a better life, and her mother took her younger children and traveled south in pursuit of the same ends. Sara showed great musical promise from a young age, a potencial that was cultivated and bore fruit while Tavares was still in her teens. Winning the Endemol song contest Chuva de Estrelas, followed by victory at the Portuguese Television Song Contest in 1994, earned Tavares a slot in the Eurovision Song Contest, all at the age of 16.
Born out of second generation Cape Verdian immigrants, Sara grew up between two cultures. Initially known as a singer and composer of Gospel, Funk and Soul, she gradually incorporated more of her African music in her compositions. Now Sara composes African, Portuguese and North American influenced world music. She composes in Portuguese and Portuguese-based creole languages. Although Portuguese is the main language of her songs, it's not rare to find in her repertoire multilingual songs mixing Portuguese with Portuguese creole and even English in the same song (e.g."One Love").
Her second album Mi Ma Bō, produced by Parisian Lokua Kanza, reached gold in her native Portugal and was a mix of African rhythms and melodic pop songs. In February 2006 she released an album named Balancê. In this record produced by Sara herself, she wrote and composed all the songs and played many of the instruments. Balancé is a beautiful record in which Sara shows to be a very talented contemporary singer/song writer, that has managed to combine in a subtle and honest way contemporary music with her African roots.
Sara Tavares is also known for singing the European-Portuguese version of "God Help the Outcasts" for the Disney movie "The Hunchback of Notre Dame," which won a Disney award for the best version of the original song. She also won a Portuguese Golden Globe for Best Portuguese Singer in 2000 and her discography consists of:
• 1994 Chamar a Música
• 1996 Sara Tavares & Shout (EP)
• 1999 Mi Ma Bô
• 2006 Balancê
• 2008 Alive! in Lisboa
• 2009 Xinti.

Howard Male (the Independent) wrote a steaming review about her work:

"Portuguese singer-songwriter Sara Tavares trades in understatement. She strokes rather than strums guitar chords, her two percussionists are more likely to brush a drum than whack it hard, and her soft close-to-the-mike voice specialises in gentle yearning rather than soul-girl histrionics. So the intimate space of the Jazz Café seems much better suited to her than, say, the Barbican where she had the unenviable task earlier this year of being a viable support act to the larger-than-life Malian diva, Oumou Sangare. As it turned out, Sara did a perfectly good job of warming up Oumou’s crowd, but she was definitely much more at home last night in front of an audience who were there only for her."
"Artists like Sara Tavares should be treasured because it’s so rare for them to get their music, in its purist most uncompromised form, out there for public consumption. Tavares may produce the gentlest music and have the sweetest of smiles, but she must have had to be one tough cookie to have made it this far completely on her own terms, as her music suggests that she has."

Sara Tavares (gimusi 1987 m. vasario 1d.) yra portugalų dainininkė, kompozitorė, gitaristė ir perkusininkė. Ji gimė ir užaugo Lisabonoje, Portugalijoje, kur gyvena iki šiol. Po to, kai Sarą paliko tėvai, jos auklėjimo ėmėsi vyresnio amžiaus portugalė. Išsiskyrę, jos tėvais pasuko skirtingais keliais – tėvas išvyko ieškoti geresnio gyvenimo JAV, o motina, siekdama tų pačių tikslų, kartu su jaunesniais vaikais patraukė į Pietus. Tuo tarpu Sara būdama dar visai jauna pademonstravo didžiulį muzikinį potencialą, kuris buvo lavinamas ir davė vaisių, kai ji buvo dar tik paauglė. Šešiolikos Tavares laimėjo Endemol dainų konkursą Chuva de Estrelas bei Portugalų Televizijos dainų konkursą 1994-aisiais. Visą tai lėmė jos dalyvavimą Eurovizijoje.
Kadangi Sara yra kylusi iš antrosios Žaliojo Kyšulio imigrantų kartos, ji užaugo tarp dviejų kultūrų. Iš pradžių ji buvo žinoma kaip Gospel, Funk and Soul dainininkė ir kompozitorė, o paskui palaipsniui į savo kūrybą įtraukė vis daugiau afrikietiškos muzikos. Dabar Sara kuria Afrikos, Portugalijos ir Šiaurės Amerikos kultūrų įtakotą pasaulinę muziką. Ji kuria portugalų ir iš portugalų kylusios - kreolų, kalbomis. Nors portugalų kalba jos dainose yra pagrindinė, ne retai galima rasti ir kūrinių, kuriuose sumaišytos abi prieš tai minėtos ir netgi anglų kalbos. Kaip pavyzdį galima paminėti dainą “One Love”.
Antrasis Saros albumas Mi Ma Bō, kurį prodiusavo paryžietis Lokua Kanza, pelnė auksą jos gimtojoje Portugalijoje ir yra geriausias afrikietiškų ritmų bei melodingos pop muzikos mišinio pavyzdys. 2006-ųjų vasarį Tavares išleido albumą pavadinimu Balancê. Šį įrašą ji sukūrė savo jėgomis – ji parašė ir sukomponavo visas dainas bei grojo dauguma instrumentų. Balancê yra nuostabus albumas, kuriame Sara atsiskleidžia kaip talentinga šių dienų dainininkė/dainų autorė, sugebėjusi labai subtiliai ir sąžiningai suderinti šiuolaikinę muziką su savo afrikietiškosiomis šaknimis.
Sara Tavares taip pat žinoma dėl to, kad sudainavo europietišką-portugališką dainos „God Help for the Outcast“ versiją filmui „Notre Dame‘o kuprius“. Šis takelis pelnė Disnėjaus apdovanojimą už geriausią originalios dainos versiją. Sara taip pat laimėjo Portugalų Auksinį Gaublį, kaip Geriausia 2000 metų Portugalų Dainininkė, o jos diskografija susideda iš:
• 1994 Chamar a Música
• 1996 Sara Tavares & Shout (EP)
• 1999 Mi Ma Bô
• 2006 Balancê
• 2008 Alive! in Lisboa
• 2009 Xinti.

Howard Male (the Independent) parašė išskirtinę jos kūrybos apžvalgą:

„Portugalų dainininkės-dainų autorės Saros Tavares kūryba yra santūri. Ji verčiau glamonėja negu čirpina gitaros stygas, du jos perkusininkai bugnus labiau braukia negu stipriai muša, o jos minkštas balsas daugiau primena ilgesį negu sielos merginos vaidybą. Taigi, intimi Jazz Cafe erdvė, atrodo, žymiai labiau jai tinka negu, tarkime, Barbican, kur jai teko atlikti nepavydėtiną užduotį šių metų pradžioje – būti gyvybinga aktorine parama didesniai už gyvenimą Malian diva, Oumou Sangare. Kaip vėliau pasirodė, Sara puikiai „sušildė“ Oumou minią, tačiau be jokios abejonės ji žymiai geriau jautėsi prieš publiką, vakar susirinkusią tik dėl jos.“
„Tokie menininkai, kaip Sara Tavares, turėtų būti didžiai vertinami, nes jiems taip sunku pačiu tyriausiu ir bekompromisiu būdu perduoti savo muziką auditorijos vartojimui. Tavares gali turėti saldžiausią šypseną ir kurti švelniausią muziką, tačiau tam, kad savo jėgomis pasiektų taip daug, ji turėjo būti kietu riešutėliu. Būtent apie tai byloja jos muzika.“