Alvaro Siza Vieira

Alvaro Siza Vieira is is a contemporary Portuguese architect, often considered to be the greatest architect in Portugal‘s history. He was born 25 June 1933 in the small town of Matosinhos, near Porto, Portugal. In his homeland he is known as Álvaro Siza. He studied architecture at the former School of Fine Arts from the University of Porto from 1949 to 1955. His first design was built in 1954. Later he came back to this university to teach (from 1966 to 1969, returning in 1976). From 1955 to 1958, he worked with another famous Portuguese architect Fernando Tavora.

Siza's work, though linked to Minimalism, is considered rooted in Expressionism. The architect has ability to integrate his designs with the distinct qualities of their environments. His early projects shows that:

(1958-1963) Boa Nova restaurant in Matosinhos: the restaurant is not far from the town of Matosinhos and set in a landscape that he was intimately familiar with. The completed work, which was restored in 1992, inspired the poem "Alvaro Siza's Restaurant in Boa Nova" by Eugenio de Andrade

A public swimming pool in Leca da Palmeira (1958-65): The project is situated along the coastal avenue, the mass of the building set below the road level to allow an uninterrupted view to the sea. It displays his brilliant use of space.

Siza was intrested in urban design. Siza has been designening for public housing since the mid-1970s. In 1974, Siza worked on renovations for the Bouca quarter . In 1977 he had the enormous subsidized housing project in Quinta de Malagueira, Evora. This design included 1, 200 housing units as well as institutional and commercial facilities.

Siza started to work outside of Portugal. In the late 1970s he worked on an urban renewal design in the Kreuzberg district of Berlin, and in 1984 he won first prize in the International Building Exhibition (IBA) for the rehabilitation of an entire block in the same district. Siza himself has remarked that "The problem is to form a whole with ruins." Siza‘s attention to the past is one of many things that distinguishes Siza's approach from that of many contemporaries.

During the 1980s, Siza expanded he was invited to enter several international competitions. During this period, he also worked on several commercial and other projects. Among them - unusual projects like a water tower for the University of Aveiro (1988-89), or a cylindrical meteorological center for the Barcelona Olympic Village (1989-92).

One of Siza's most important ongoing projects is the reconstruction of Chiado district – historical district of Lisbon. Fire in 1988 damaged this area, the principal civic and commercial space for the neighborhood. Siza‘s work here – seventeen buildings had to be redesigned based on historic plans. In 1992, he was awarded with the Pritzker Prize for this work.

He was also awarded: In 1982 the Prize of Architecture from the Portuguese Department of the International Association of Art Critics, in 1987 - an award from the Portuguese Architects Association, In 1988 - the Gold Medal for Architecture from the Colegio de Architectos, Madrid, the Gold Medal from the Alvar Aalto Foundation, the Prince of Wales Prize in Urban Design from Harvard University, and the European Architectural Award from the EEC/Mies van der Rohe Foundation, Barcelona, In 1992 - Pritzker Prize from the Hyatt Foundation of Chicago, for lifetime achievement, Siza was named Doctor Honoris Causa at the University of Valencia. In 1993 - National Prize of Architecture from the Portuguese Architects Association and was named Doctor Honoris Causa at the Ecole Polytechnique Federal de Lausanne, In 1996 he received the honorary title of Fellow, American Institute of Architects.

Siza's range of architectural interests remains broad, from residences to churches, schools, shopping centers, libraries, museums, and even, most recently, furniture. In May 1996, a major retrospective of Siza's work opened in his home town of Matosinhos.

Siza remains deeply committed to teaching. He has participated in numerous conferences and seminars throughout Europe, North and South America, and Japan. His works you can find not only in Portugal or Europe, but also in the whole world.

building Bonjour Tristesse Berlin:

Porto University, faculty of architecture:

Municipal Library of Viana do Castelo:

NewOrleans Tower Rotterdam:

Alvaro Siza Vieira yra šiuolaikinis portugalų architektas, dažnai laikomas vienu geriausiu architektu Portugalijos istorijoje. Gimė 1933 m. birželio 25 d.mažame Matosinhos miestelyje, netoli Porto, Portugalijoje. Savo gimtinėje žinomas kaip Álvaro Siza. Studijavo architektūrą buvusioje dailės mokykloje Porto universitete 1949-1955 metais. Jo pirmas kūrinys buvo pastatytas 1954 metais. Vėliau grįžo atgal į šį universitetą dėstyti (nuo 1966 m. iki 1969 m., grįžo 1976 m.). 1955-1958 m., jis dirbo su kitu garsiu portugalų architektu Fernando Tavora.

Siza darbai, nors linkę į minimalizmą, yra laikomi ekspresionizmo šaknimis. Architektas turi sugebėjimą integruoti savo kūrinius į aplinką. Jau ankstyvuosiuode darbuose tai matyti:

1958-1963 m.: Boa Nova restoranas Matosinhos‘e: restoranas nėra toli nuo Matosinhos ir yra architektui asmeniškai pažįstamoje aplinkoje. Pabaigtas darbas, kuris buvo restauruotas 1992 m., įkvėpė poemą "Alvaro Siza's Restaurant in Boa Nova" , kurią parašė Eugenio de Andrade.

Viešasis baseinas Leca da Palmeira‘oje (1958-65): Projektas yra išsidėstęs palei pakrantės alėją, pastatai statyti žemiau kelių lygio, kad leistų nepertraukiamą vaizdą į jūrą. Tai rodo nepapratsą Siza talentą erdvės panaudojimui.

Siza užsiėmė miesto architektūra . Jis kūrė dizainą gyvenamiesiems pastatams nuo 7 dešimtmečio viduorio. 1974 m., Siza dirbo su Bouca kvartalo renovacijomis. 1977 m. Jis turėjo labai didelį substidijuotų gyvenamųjų namų projektą Quinta de Malagueiroje, Evoroje. Šiame kūrinyje buvo 1, 200 namų, taip pat institucijų ir komercinių pastatų.

Siza pradėjo dirbti už Portugalijos ribų. 7 dešimtmečio pabaigoje jis dirbo prie miesto atnaujinimo dizaino Kreuzbergo rajone, Berlyne, ir 1984 m. Laimėjo pirmą apdovanojimą Tarptautinėje Pastatų Parodoje (IBA) už viso gyvenamojo bloko reabilitaciją tame pačiame rajone. Siza pats buvo pažymėjęs, kad "problema yra suformuoti visumą iš liekanų." Siza dėmesys praeičiai yra vienas iš daugelio dalykų, išskiriančių jo darbo metodą nuo daugelio kitų jo amžininkų.

8-ajame dešimtmetyje, Siza darbams besiblečiant, jis buvo pakviestas dalyvauti keliuose tarptautiniuose konkursuose. Per šį laikotarpį jis taip pat padarė daug komercinių ir kitokių darbų, netgi tokių neįprastų, kaip vandens bokštas Aveiro Universitetui(1988-89), ir meteorologijos centras Barselonos olimpiniam miesteliui (1989-92).

Vienas iš svarbiausių Siza projektų yra Chiado rajono rekonstrukcija – tai istorinis Lisabonos rajonas. 1988 m. gaisras nuniokojo šią vietą, tai daugiausia gyvenamoji ir komercinė aplinka. Siza darbas čia – septyniolikos pastatų perstatymas pagal istorinius planus. 1992 m. Už šį darbą jis buvo apdovanotas Pritzkerio premija.

Kiti jo laimėjimai: 1982 m. Tarptautinės meno kritikų asociacijos Portugalijos depatamento architektūros apdovanojimas; 1987 m. – Portugalijos architektų asociacijos apdovanojimas; 1988 m. – auksinis medalis už architektūrą iš Colegio de Architectos, Madride, Auksinis Medalis iš Alvar Aalto Foundation, Velso Princo apdovanojimas už miesto dizainą iš Harvardo Universiteto, ir Europos architektūros apdovanojimas iš EEC/Mies van der Rohe Foundation, Barcelonoje; 1992 m. – Pritzkerio premija iš Hyatt Foundation Čikagoje, už viso gyvenimo nuopelnus, Siza gavo vardą -Doctor Honoris Causa Valencijos Universitete; 1993 – Nacionalinė Architektūros Premija iš Portugalijos architektų asociacijos ir gavo Doctor Honoris Causa vardą Ecole Polytechnique Federal de Lausanne; 1996 m. gavo garbės vardą iš Amerikos Architektų Instituto.

Siza architektinio intereso akiratis išlieka platus, nuo gyvenamųjų namų iki bažnyčių, mokyklų, prekybos centrų, bibliotekų, muziejų ir netgi, pastaruoju metu, baldų. 1996 m. gegužę atsidarė didžiulė Siza darbų retrospektyva jo gimtajame Matosinhos miestelyje.

Siza išlieka ištikimas mokymui. Jis turėjo daugybę konferencijų ir seminarų ne tik visoje Europoje, bet ir Šiaurės bei Pietų Amerikoje, bei Japonijoje. Jo darbų gali rasti ne tik Portugalijoje, bet ir visame pasaulyje.