Olá! Chamo-me Liūnė. Eu sou da Lituânia e eu moro em Vilnius. Sou estudante de jornalismo e tenho 22 anos. Não sou solteira; sou  comprometida e  moro com o meu namorado Arnas não longe do universidade, num apartamento que fica no centro da cidade e perto do rio Neris. Assim eu levanto – me  ás 9.00, tomo um duche, visto-me e bebo café “Nescafe 3in1”. Normalamente eu estou na universidade entre as 11 e as 15. Mas à quinta-feira eu tenho aulas entre as 11 e as 19 horas. Às 13 almoço com os meus colegas Miglė e Vytautas. Às terças,  quintas e sextas eu tenho disciplinas livres - aulas de português e francês.

Laurynas Šiliauskas

  Eu chamo-me Laurynas.Eu sou da Lituânia e eu moro Vilnius, na residência de estudantes. Eu sou estudante de geologia. Eu falo alemão e inglês.

  No meu quarto há três camas e mesas ao lado da parede. No meu quarto há um frigorífico entre as duas camas. No meu quarto há um computador em cima da uma mesa. Na meu quatro há quatro prateleiras. No meu quatro há livros nas prateleiras. No meu quarto há três roupeiros.

Olá!

Olá! O meu nome é Kasparas. Eu sou lituano e eu moro na capital da Lituânia – Vilnius. Eu acho que é uma cidade muito agradável. Eu estudo na Universidade de Vilnius e os alunos são muito simpáticos. As aulas não são difíceis, mas há um monte de estudo independente. Eu gosto de estudar Português, é muito bom. Além disso, eu gosto de jogar futebol e Capoeira. Eu adoro clubes de música. No meu tempo livre eu leio livros, vejo filmes e passeio no centro da cidade. Prazer em conhecê-lo!

Olá! Chamo - me Algirda

Olá! Chamo - me Algirda. Eu tenho 20 anos. Eu  sou de Mažeikiai, na Litûania, mas agora moro em Vilnius. Eu sou estudante de gestão de negócios  na Universidade de Vilnius.  Eu falo lituano, inglês,  russo e um pouco português. Eu gosto de viajar, ler livros, cozinhar, tambem cinema, concertos e música. Como todos os lituanos, eu gosto de basquete. Eu quero visitar Portugal!!!

Midsummer Celebrations in Portugal / Vidurvasario šventės Portugalijoje

Midsummer Celebrations in Portugal

Commemorated universally around the globe, the Midsummer celebration does not circumvent Portugal either. Summer festivities in Portugal in general are widely known as the Popular Saints‘ celebrations, or Santos Populares for the locals. Each of the festivities corresponds to a specific saint, in whose name the celebration is being held: St. Anthony‘s Day, usually concentrated in Lisbon is the 13th of June, St. John‘s Day, which is the day of the actual Midsummer, is celebrated traditionally more in Porto and Braga, and the date, as in many countries, is the 24th of June, and also the last celebration of the Portuguese in the Summer time each year is St. Peter‘s Day on the 29th of June.

The citizens, shopkeepers and town authorities put their best effort into making the streets and squares look and feel as merry and convivial as possible with balloon decorations and brightly coloured paper arches all around the towns and cities. In addition, temporary altars dedicated to all the saints are put up as symbols for the festivities and as a calling for good luck. People happily crowd outside, dance in the cities’ squares and come to purchase the greatest foods and drinks from the entire country brought into the large cities by farmers, fishermen, bakers and alcoholic drink makers.

Portugal is loosely divided into four regions by traditional and cultural background, but during the summer festivities, each region sends hundreds of singers, dancers and other entertainers to the capital of Portugal, Lisbon, to participate in the grand annual parade of folklore and costumes, called the Marchas, where immense audiences greet for the participants and cheer for their favourites. Several wonderful traditions have been sustained for the time of the festivals: because St. Anthony is the saint fostering the beginnings of romantic relationships, it is a custom to have around 250 coupled married during the celebration, and also it is considered as the perfect time and place to declare one’s affections for their loved one by presenting them with a potted sweet basil and reciting a heartfelt poem.

Another type of peculiar set of customs is held in the cities of Porto and Braga where during the St. John’s festival, it seems that everything is permitted, and people walk the streets carrying either a flowering garlic or a plastic hammer, hitting their neighbours on the head with them for good luck. This is said to be done because it is known that St. John was a scallywag as a young man and that people used to hit him over the head with the garlic, encouraging him to straighten his ways. The festivity is followed by dancing and having fun in the streets, and culminated with colourful firework shows. Also as well as in many other countries, the Portuguese light a traditional bonfire and any daredevil is able to try and jump over it, as is believed, for protection during the colder periods of the year.

Vidurvasario šventės Portugalijoje

Vidurvasaris, minimas universaliai visame pasaulyje, neaplenkia ir Portugalijos. Vasaros šventės Portugalijoje bendrai žinomos kaip Žinomiausių šventųjų šventės, vietinių vadinamos Santos Populares šventėmis. Kiekviena šventė susijusi su ir skirta tam tikram šventajam: Švento Antano diena, kurios šventimas paprastai sutelktas Lisabonoje, vyksta birželio tryliktąją, Švento Jono diena, panašiai kaip Lietuvių Joninės, švenčiamos per tikrąjį astronominį vidurvasarį ir dažniausiai Porte ir Bragoje, taip pat kaip ir daugelyje šalių, birželio dvidešimt ketvirtąją, o paskutinioji iš Portugalų švenčių vasarą yra kasmetinė Švento Petro diena, minima birželio dvidešimt devintąją. 

Miestiečiai, parduotuvių savininkai ir miesto valdžios atstovai sudeda visas pastangas, kad miestų gatvės ir skverai atrodytų kuo smagesni ir šventiškesni, puošdami juos balionų dekoracijomis ir ryškiai spalvoto popieriaus arkomis visame mieste. Taip pat pastatomi laikini altoriai visiems minėtiems šventiesiems pagerbti – kaip švenčių simbolis ir kaip sėkmės šaukimasis. Žmonės smagiai būriuojasi lauke, šoka miestų skvereliuose ir susirenka įsigyti šauniausių maisto produktų ir gėrimų atvežamų į didžiuosius miestus iš ūkininkų, žuvautojų, kepėjų ir alkoholinių gėrimų gamintojų iš visos šalies.

Portugalija padalinta į apytiksles keturias teritorijas pagal jų papročių ir kultūros pagrindus, tačiau per vasaros šventes kiekvienas regionas atsiunčia dainininkų, šokėjų ir kitokių pramogininkų į Portugalijos sostinę, Lisaboną,kad šie dalyvautų dideliame kasmetiniame folkloro ir kostiumų parade, pavadinimu Marchas, kur didžiulės minios pasitinka dalyvius ir aplodismentais palaiko savo mėgstamiausius. Keletas nepaprastų tradicijų liko išlaikytos festivalio metui: kadangi Šventasis Antanas globoja jaunas poras ir piršlybas, yra išlikęs paprotys kasmet būtent per jo dieną atšvęsti apie du šimtus penkiasdešimt vedybų, ir ši diena taip pat laikoma pačiu palankiausiu metu prisipažinti savo šiltus jausmus įsimylėjėliams, padovanojant gėlę vazonėlyje su nedidele miela poema.

Keli kiti įdomūs papročiai palaikomi Porte ir Bragoje, kur per Švento Jono šventę, arba portugališkąsias Jonines, rodosi, kad viskas galima – žmonės vaikšto gatvėmis, nešdamiesi žydintį česnaką arba plastikinį plaktuką, daužydami jais savo kaimynams per galvą, kad atneštų sėkmės. Sakoma, kad taip daroma todėl, kad buvo žinoma, jog Šventasis Jonas buvęs šelmis, kai buvo jaunuolis, todėl žmonės prie jo prieidavę ir daužydavę per galvą, bardami, jog šis turįs susiimti ir grįžti į doros kelią. Vėliau per šią šventę žmonės šoka ir linksminasi, o diena užbaigiama spalvingu fejerverkų repertuaru. Taip pat kaip ir daugelyje kitų šalių, portugalai per vidurvasario šventę užkuria laužą, ir bet kuris drąsuolis gali mėginti jį peršokti, nes kaip tikima, tuomet žmogų lydės laimė ir jis bus apsaugotas visus likusius metus.

Olá! Chamo-me Inga

Olá! Chamo-me Inga. Eu sou da Lituânia, Molėtai, mas agora moro em Vilnius. Eu sou estudante de odontologia na Universidade de Vilnius.  Eu tenho 20 anos. Eu falo lituano, ingles, russo, um pouco italiano e estudo português .  Eu gosto dançar , viajar. Viajo  na Turquia cada verão com minha família, mas minha favorito cidade é Los Angeles.  No meu tempo livre gosto passar o tempo com os amigos! 

Olá, chamo-me Agnė

Olá, chamo-me Agnė. Eu sou da Lituânia.  Eu tenho 21 anos. Eu moro em Vilnius e estudo Gestão e Administração de Empresas na Universidade de Vilnius. Eu falo lituano,ingles e um pouco francês e português. Eu gosto música, cinema e ler os livros. Um dia eu vou visitar Portugal!

:) Eu sou a Lauryna

Olá! Eu sou a Lauryna. Eu estudo português 4 meses e eu posso escrever um pouco mas O português é uma língua difícil. Eu moro em Vilnius. Vilnius é a capital da Lituânia e cidade muito bonita e todos são bem vindos para visitar. Eu estudo Direito na Universidade de Vilnius e quero me tornar uma advogada mas é muito difícil. Eu vou visitar a cidade de Porto no próximo verão. Adeus! :)

Olá! :) Chamo-me Aurelija

Olá, chamo-me Aurelija. Eu tenho 20 anos. Eu sou de Šiauliai, mas agora moro em Vilnius, na residência de estudantes. Eu estudo economia na Universidade de Vilnius. Falo lituano, inglês e um pouco português, russo e alemão. Eu tenho um gato e quero ter um cão pequeno. No meu tempo livre gosto de ver filmes, viajar e sair com os amigos. Também eu gosto de futebol e música!

Olá! Chamo-me Vaiva

Chamo-me Vaiva. Eu sou de Varėna, mas agora em Vilnius. Eu tenho 20 anos. Eu estudo direito na Universdade de Vilnius. Eu gosto jogar tenis, ouvir musia e dancar. Eu falo lituano,ingles e um pouco italiano. Gosto de sair com meu amigos.  Um dia eu vou visitar Portugal!

Sveiki visi - Ola' !

Ola' :)

Chamo-me Neringa. Eu sou de Anykščiai, mas agora moro em Vilnius. Eu tenho 21 anos. Eu estudo odontologia na Universidade de Vilnius. Eu amo cantar, tocar piano. Eu toco desde 2000. Gosto de conhecer amigos, desporto. Eu gosto de viajar e quero visitar Portugal. 

Conimbriga

Conimbriga

Conímbriga is one of the largest Roman settlements in Portugal. The largest Roman Ruins of Portugal are classified as a National Monument. It is not the largest Roman city in Portugal, but the best preserved. The museum was created in 1962 and is dedicated to the archaeological site it is located at. The city walls are largely intact, and the mosaic floors and foundations of many houses and public buildings remain. Conimbriga  also contains of a museum in which the objects found by archaeologists are kept like coins and other tools, and a café with a gift shop for visitors.

So what does Conimbriga mean? The name comes from early times meaning "rocky height or outcrop" and briga signifies a defended place. Conimbriga was built in layers; the earliest of them date to Iron Age, when Romans arrived the city grew and was even more established. It became a prosperous town with a population of 10600 inhabitants. Conimbriga suffered after the invasion of barbarians and most of the population fled to nearby towns. Conimbriga shows the evolution of the town from early ages to Christian era. 

Conimbriga contains many houses and insula’s, a kind of apartment buildings, like House of the Fountains, which is a great Roman residential building whose original construction, dates to the beginning of the I st century, extended for two floors, making use of a natural slope of the zone of the town where it was, that allowed to develop two independent façades, for small stores and workshops. In the beginning of the II century this building was mainly remodelled, almost getting rid of the stores and workshop, and transforming the upper floor into the great residence whose remains are nowadays visible. Romans were known for their baths, Conimbriga is not an exception. Baths are big thermal complexes located in the city.  In the baths, there can be seen the stone heating ducts beneath the missing floors, which shows how well it is intact. Conimbriga also has an Amphitheatre and a Forum. These spectacular monuments date to early periods, the Amphitheatre is 90x60x20 meters and is currently about 4 meters underground and could place 5000 spectators.

Conimbriga is a great tourist attraction place, it is not only the Portugal’s National Monument, but it also demonstrates the Roman culture and the evolution of the Roman cities during a long period of time. 

Conimbriga

Conimbriga yra viena didžiausių Romėnų gyvenviečių Portugalijoje. Didžiausi Portugalų Romėniškieji griuvėsiai yra nacionalinis monumentas. Tai ne didžiausias Romėnų miestas Portugalijoje, tačiau geriausiai išsaugotas. Muziejus buvo sukurtas 1962 ir yra dedikuotas archeologiniai vietai kurioje yra įsikūręs. Miesto sienos yra iš esmės nepažeistos, mozaikinės grindys ir daugelio namų bei viešųjų pastatų pamatai yra išlikę. Conimbrigą taip pat sudaro muziejus kuriame yra saugomi objektai atrasti archeologų, tokie kaip monetos ir kiti įrankiai, ir kavinė su dovanų krautuvėle lankytojams.

Tai ką reiškia Conimbriga? Šis vardas atėjo iš senų laikų ir reiškia ‘‘uolėta viršūnė arba išeiga‘‘ ir briga reiškia apginta vieta. Conimbriga buvo pastatyta sluoksniais; seniausias jų net Geležies amžiuje, kai ten atvyko Romėnai miestas augo ir buvo dar labiau įsikūręs. Jis tapo klestinčiu miestu su 10600 žmonių populiacija. Conimbriga nukentėjo po Barbarų invazijos ir dauguma gyventojų pasitraukė į artimiausius miestus. Conimbriga parodo miesto evoliuciją nuo senųjų laikų iki Krikščionių eros.

Conimbrigą sudaro daugybė namų ir insulų, tam tikrų daugiabučių namų, kaip Fontanų Namai, tai puikus Romėniškas gyvenamasis namas kurio pradinės konstrukcijos pradžios data yra pirmas amžius, nusitęsęs per du aukštus pasinaudojant natūraliu tos miesto zonos šlaitu, kuris leido susidaryti dviem nepriklausomiems fasadams, skirtiems sandėliams ir dirbtuvėms. Antro amžiaus pradžioje šis pastatas buvo daugiausiai pertvarkytas, beveik atsikratant visų sandėlių ir dirbtuvių, ir transformuojant viršutinį aukštą į puikią rezidenciją kurios likučiai yra matomi iki šiol. Romėnai buvo gerai žinomi dėl savo pirčių, Conimbriga nėra išimtis. Pirtys yra dideli terminiai kompleksai įsikūrę mieste. Pirtyse galima pamatyti akmeninius šildymo kanalus po trūkstamom grindim, kurie parodo kaip gerai jie yra nepaliesti. Conimbriga taip pat turi Amfiteatrą ir Forumą. Šie įspūdingi monumentai datuojami iki ankstyvų periodų, Amfiteatras yra 90x60x20 metrų ir šiuo metu yra keturi metrai po žeme ir gali sutalpinti 5000 žiūrovų.

Conimbriga yra puiki turistų pritraukimo vieta, tai ne tik Portugalų nacionalinis monumentas, bet taip pat demonstruoja Romėnų kultūrą ir Romėnų miestų evoliuciją per ilgą laiką. 

Olá - Hello - Sveiki !

Olá! Chamo-me Laura. Eu sou da Lituânia. Eu tenho 20 anos. Eu falo lituano, ingles, alemão e um pouco português. Eu moro em Vilnius e estudo direito na Universidade de Vilnius.  Eu gosto  música, cinema e dançar. Também eu gosto comer doces.  Eu amo minha família e amigos! 

Olá, chamo-me Ieva

Olá, chamo-me Ieva.  eu sou de Lituana em Panevezys. Mas agora moro em Vilnius. Eu estudo social trabalho na universidade de Vilnius. Eu gosto meu estudar e tambem de ajudar as pessoas. Agora sou voluntario na associação dos prisioneiros. No meu tempo livre gosto de ler livros, cozinhar, ouvir música e viajar. Em sobre duas semanas eu vou moru em Oslo, Noruega.

Olá! Chamo-me Justė.

Olá! Chamo-me Justė. Eu tenho 21 anos. Eu sou de Šilutė, mas agora moro em Vilnius. Eu estudo Filologia Inglesa na Universidade de Vilnius. Eu gosto de aprender línguas estrangeiras. Falo lituano, inglês, russo, espanhol e um pouco português. No meu tempo livre eu gosto de ler livros, praticar deporte, cozinhar, tocar guitarra e ouvir música. Eu gosto todos animais e também sou voluntário em abrigo de animais “Lesė“.

Olá ! =) Eu sou a Edita

Eu sou a Edita e tenho 21 anos. Eu moro com minha família em Vilnius, uma das mais belas cidades da Europa Oriental. Eu estudo filologia francesa na Universidade de Vilnius. Eu gosto de aprender línguas estrangeiras. Falo francês, espanhol, inglês, russo, polonês e agora um pouco de português. No meu tempo livre eu viajo, leio livros interessantes, encontro-me com meus amigos, saio para dançar. Também eu gosto de caminhadas na montanha.

Ola! chamo-me Vytautas

Olá, chamo-me Vytautas. Eu sou lituano e tenho 21 anos. Eu estudo jornalismo na Universidade de Vilnius. Eu falo inglês, russo, espanhol e um pouco português 
   Eu gosto de música, desporto, dormir e chocolate. Como todos os lituaos, eu também gosto especialmente de basquete. Sou admirador do clube "Žalgiris". Eu também trabalho em rádio. Eu gosto muito deste trabalho. 

  Eu amo toda a Lituânia e o seu povo.

 

Football / Futbolas

Football (futebol) is the most popular sport in Portugal and people  are watching it even then they are enjoying dinner in a seafood restaurant. It is so important for people as it is in Englan and Spain, which is proved by the fact that The Portuguese football national team is one of the leading teams in the world. Furthermore, Portugal has very well developed national league with teams participating in the most prestigious international championships too.

Football was introduced to Portugal in the late 19^th century by brothers Eduardo and Frederico who are thought to have brought the ball from England. The first official game of football took place in 1875 in Camacha, Madeira. Guilherme Pinto Basto (brother of Eduardo and Frederico) was the organizer of the first football match on mainland Portugal. The match, played where today the Campo Pequeno bullring is located, involved opposing teams from Portugal and England. The Portuguese won the game 2-1. Consequently, football started attracting the attention of the high society, being distinguished by the Luso-British rivalry.

Probably, the most famous Portuguese football player ever to have lived is Eusebio de Silva Ferreira who was born in 1942. His fame is marked by the fact that he is known by anyone with an interest in football simply by his first name. He has two main nicknames, neither of which would be readily taken up by the press now. They are the Black Panther and the Black Pearl, these references to his race stemming from him being the first famous African player to represent Portugal. Eusebio's strengths came in many forms. He had an extremely accurate and powerful right footed shot. He was able to penetrate defensive lines with apparent ease, often without the support of his own midfield players. Unlike many players of his time, he did not rely on perfect passes to put him in position. He possessed great close dribbling skills which allowed him to go off alone and make attempts at goal. Described as a one man attack, he was a powerful runner who combined confidence and speed to make space for himself. He also managed to make shots with pinpoint accuracy from tight angles and when under pressure from defenders. It was perhaps this aggressive style that put so much demand on his knees leading to an early retirement resulting from a knee injury.

If we start to talk about the most famous Portuguese football player nowadays, we will surely find ourselves thinking about Cristiano Ronaldo, who was born in 1985. This young and very talented man is one of the best well-paid footballers due to his abilities to control the ball much more technically than others. Now he plays as a winger or striker for Spanish La Liga club Real Madrid and is the captain of the Portuguese national team. Ronaldo became the most expensive player in football history after moving from Manchester United to Real Madrid in a transfer deal worth £80 million. In addition, his contract with Real Madrid, in which he is paid €12 million per year, makes him one of the highest-paid football players in the world, and his buyout clause is valued at €1000 million, as per his contract. However, Ronaldo is famous and for his flamboyant personal life. For example, Ronaldo's father, José Dinis Aveiro, died of an alcoholism-related liver condition in September 2005 at age 52 when Ronaldo was 20. Ronaldo's mother and Manchester United coach have stated that he does not drink alcohol as a result and he has received libel damages over a Daily Mirror article that reported him drinking heavily in a nightclub while recovering from an injury in July 2008. Also, he is known for having dated a lot of models and frequently for participating in sex scandals. Fortunately, these facts do not have influence to his playing quality.

Of course, this article is just a short look into the Portuguese football, but I hope it gives a clear idea how important it is to the Portuguese people.

**********

Futbolas (futebol) yra pati populiariausia sporto šaka Portugalijoje ir žmonės žiūri rungtynes net vakarieniaudami jūros gėrybių restorane. Žmonėms jis yra toks pats svarbus kaip ir  Anglijoje bei Ispanijoje ir tai puikiai įrodo nacionalinės komandos pasiekimai Euopos ir Pasaulio čempionatuose ir išvystyta nacionalinė lyga, kurioje dalyvaujančios komandos taip pat yra tarptautinių turnyrų narės.

                      Portugalijos žmonės pirmą kartą sužinojo, kas yra futbolas 19 amžiuje. Manoma, kad kamuolį iš Anglijos į šalį atsinešė broliai Eduardo ir Federico. Pirmas, oficialus futbolo mačas įvyko 1875 Kamančoje, Medeiroje. Guilherme Pinto Basto (Eduardo ir Federico brolis) yra pirmasis žmogus surengęs rungtynes pačioje Portugalijos teritorijoje. Varžybos tarp priešiškų Anglijos ir Portugalijos rinktinių, sužaistos dabartinėje bulių kovos arenoje ,,Campo Pequeno‘‘ . Portugalija laimėjo mačą rezultatu 2-1. Užsimezgusi nuolatinė konkurencija tarp Portugalijos ir Anglijos rinktinių tapo veiksniu, pritraukusiu ir aukščiausią padėtį visuomenėje užimančius asmenis.

                      Tikriausiai pats žymiausias kada nors gyvenęs Portugalijos futbolo žaidėjas yra Eusebio de Silva Ferreira, gimęs 1942 metais. Jo šlovė yra paženklinta faktu, jog jo pirmąjį vardą žino kiekvienas nors kiek futbolu besidomintis asmuo. Jam prilipintos pravardės, vargu ar kada nors gali būti panaudotos šiuolaikinės žiniasklaidos, kurios yra ,,Juodoji Pantera‘‘ ir ,,Juodasis Perlas‘‘, kilusios nuo to, kad Eusebio yra pirmasis Afrikos žaidėjas atstovavęs Portugalijai, taigi sietinos su jo rase. Eusebio stiprybės pasireiškė daugeliu formų. Jis turėjo nepaprastai tikslų ir galingą dešiniosios kojos smūgį. Jis nepaprastai lengvai sugebėjo prasiskverbti pro gynėjus, dažnai nepadedamas savos komandos vidurio aikštės žaidėjų, kitaip nei daugelis jo laikų žaidėjų jis nepasitikėjo vien tiksliais perdavimais, kurie turėjo jį nuvesti į puikią poziciją smūgiui. Ypač techniškas kamuolio varymasis leisdavo jam vienam, be kitų pagalbos atsidurti palankiose smūgiuoti pozicijose. Dėl to Eusebio dažnai būdavo vadinamas vieno žmogaus atakos žaidėju, pabrėžiant jo sugebėjimą labai greitai bėgti ir pasitikėjimą savo jėgomis atakuojant. Jis taip pat su nepaprastu tikslumu atlikdavo kampinius ir smūgius net spaudžiant gynėjams. Tikriausiai šie veiksniai buvo lemiamos Eusebio kelio traumos priežastys, kuri privertė jį pasitraukti iš profesionalaus sporto.

                      Jei pradėtume kalbėti apie patį žymiausią Portugalijos šių dienų futbolininką tikriausiai visi be išimties nejučiomis sugautume save galvojant apie Cristiano Ronaldo, gimusį 1985metais. Šis jaunas ir be galo talentingas vaikinas yra vienas iš geriausiai apmokamų žaidėjų dėl savo sugebėjimų techniškai valdyti kamuolį. Šiuo metu jis atstovauja Ispanijos La Liga lygos komandai Real Madrid ir yra Portugalijos nacionalinės komandos kapitonas. Ronaldo tapo pačiu brangiausiu futbolininku futbolo istorijoje po perėjimo iš Manchester United komandos į Real Madrid už 80 milijonų eurų. Taip pat  kontraktas su Real Madrid komanda vertas 12 milijonų eurų per metus, pavertė jį vienu iš daugiausiai apmokamų futbolininkų pasaulyje ir jo išpirkimo sąlygos yra vertinamos 1000 milijonų eurų. Vis dėlto, Ronaldo yra žinomas ir dėl spalvingo asmeninio gyvenimo. Vienas iš tokių pavyzdžių yra Ronaldo tėvas José Dinis Aveiro, miręs nuo alkoholizmo 2005-ųjų metų rugsėjį, kai Cristiano turėjo tik 20 metų. Ronaldo motina ir Manchester United treneris patvirtino, kad Cristiano neturi problemų dėl alkoholizmo, kai britų laikraštyje Daily Mirror pasirodė šmeižiančių žinučių neva yra liudininkų, mačiųsių jį išgerinėjant viename iš naktinių klubų, kai jis gydėsi traumą 2008-ųjų metų liepą. Taip par jis yra pagarsėjęs dėl artimų santykių su daugeliu žymiausiu pasaulio modelių ir dėl dalyvavimo įvairiuose sekso skandaluose. Laimei, šie faktai neatsiliepia nuostabiam Ronaldo žaidimui.

                      Žinoma, šis straipsnis tėra trumpas žvilgsnis į kupiną įvykių Portugalijos futbolą, bet tikiuosi jis dar ir dar kartą įrodo, kokią svarbią vietą futbolas užima Portugalijos žmonių gyvenime.

Dovilė Stažytė

Henrique Pousão

Henrique César de Araújo Pousão is considered to be one of the most talented and original Portuguese painters, at least among the artists of the 19^th century.  He was born in a wealthy family of a judge in Vila Viçosa, a town in the eastern part of Portugal, on January 1^st, 1859. The talent of the painter was revealed at an early age in some drawings of a ten-year-old boy. This artistic talent was inherited from Henrique‘s family ancestors: his maternal grandparent was the author of an oil on canvas in the Vila Viçosa church, and his paternal great-grandparent‘s most important works can be seen at the S. Paulo da Serra de Ossa Convent, in Redondo.

In 1872, Pousão began his studies in the Academia de Belas-Artes do Porto and soon got his first artistic prize in the subject of Historical Drawing. The formative years are considered to have been influenced not only by  Pousão’s teachers, but also scholars who sent test-pieces to the Academy (like António Silva Porto and João Marques de Oliveira, famous artists of the naturalist generation). When these studies were finished with excellent grades in 1879, Pousão won the competition for a scholarship in the Landscape class and moved to Paris passing through Madrid. In the École des Beaux-Arts de Paris, where Pousão was taught by Adolphe Yvon and Cabanel, the work was extremely intense. Finally, the student got sick with a cold which grew into tuberculosis and had to leave Paris in order to recover physically in a warmer climate. He travelled to Italy and developed a program of private studies there. The next year he established a studio on the Via dei Portoghesi street in Rome, and used to spend some time in Naples and Capri, too.

Some of Henrique Pousão’s most famous works were painted in Italy, especially during his stays in Capri – an island which fascinated the artist and inspired his best attempts to depict the impression made by the Mediterranean light. At the same time Pousão often had to return to Rome for sending remittances to the Academia Portuense as a scholar. This period, which continued between 1882 and 1883, revealed the painter’s various facets of interests and technique, his particular attention to the plastic values of light and colour, and a visible interest in experimenting with the new proposed aesthetics, related with the impressionism movement. In the end of 1883 the illness forced Henrique Pousão to leave Italy and return to his birth town in Portugal, where he painted his last works (most of them as gifts to his doctor and cousin). The artist died at the age of 25 in his cousin‘s house (between 20 and 27 of March, 1884).

After Henrique Pousão‘s death, his creative works held by the family were given to the Academia Portuense de Belas-Artes and united with his remaining school work. This collection is now preserved in the Museu Nacional de Soares dos Reis, in Porto. In addition to showing it to the visitors, the collection recently has been investigated by the scientists using modern x-ray and spectroscopy methods in order to know the technique and the painter himself better. This interest in the works of Henrique Pousão is also visible in the price of his paintings, which can reach 225 million euros nowadays.

Some of the impressive works made by this author are painted on small wood panels no bigger than 100x160mm. Such an accurate work style matches Henrique Pousão‘s appreciation as a naturalist painter, especially when some of the most important Portuguese artists of this generation had a direct influence to his studies. But the influence of Édouard Manet‘s style is also visible, for example, in the use of black in equal proportion to other colours. Moreover, some of Pousão‘s works are called a prelude to modern art and abstraction (because of abstract plains of colour and textures). Despite that, Henrique Pousão‘s style still belongs to the naturalist painting, although originality and openness to the modern artistic ideas have become the main features of his creative work.

Autorretrato/ Autoportretas, 1876

Seara, 1880

Miragem – Nápoles/ Miražas - Neapolis

Cecília, 1882

A Casa de Persianas Azuis/ Namas mėlynomis langinėmis, 1883 (?)

Henrique César de Araújo Pousão yra laikomas vienu talentingiausių ir originaliausių portugalų dailininkų, bent jau XIX a. menininkų tarpe. Jis gimė 1859 m. sausio 1 d. turtingoje teisėjo šeimoje Vila Viçosa miestelyje rytinėje Portugalijos dalyje. Dailininko talentas buvo atskleistas gana anksti keliuose dešimtmečio berniuko piešiniuose. Šis talentas buvo paveldėtas iš Henrique šeimos: jo senelis iš motinos pusės buvo paveikslo Vila Viçosa bažnyčioje autorius, o prosenelio iš tėvo pusės svarbiausi darbai gali būti pamatyti S. Paulo da Serra de Ossa vienuolyne Redonde.

1872 m. Pousão pradėjo mokytis Porto Dailės akademijoje (Academia de Belas-Artes do Porto) ir greitai gavo savo pirmąjį apdovanojimą už darbą istorinio piešimo tematika. Stiliaus formavimosi metais įtaką Pousão darė, manoma, ne tik jo mokytojai, bet ir mokslininkai, siuntę Akademijai patikrinimų testus (pavyzdžiui, António Silva Porto ir João Marques de Oliveira, žymūs natūralistų kartos menininkai). 1879 m. pabaigęs šiais studijas puikiais pažymiais, Pousão laimėjo konkursą stipendijai Peizažo klasėje ir persikėlė į Paryžių, pakeliui aplankydamas Madridą. Paryžiaus Dailės mokykloje (École des Beaux-Arts de Paris), kurioje dėstė Adolphe Yvon ir Cabanel, darbas buvo itin įtemptas. Galiausiai studentas peršalo, liga išsivystė į tuberkuliozę, ir Pousão teko palikti Paryžių, kad galėtų fiziškai atsigauti šiltesniame klimate. Jis iškeliavo į Italiją ir ten tęsė studijas pagal privačią programą. Kitais metais dailininkas atidarė studiją Romos Via dei Portoghesi gatvėje, taip pat praleisdavo dalį laiko Neapolyje ir Kapryje.

Keletas žinomiausių Henrique Pousão darbų buvo nutapyti Italijoje, ypač jo vizitų Kapryje metu – saloje, kuri sužavėjo menininką ir įkvėpė jo geriausius bandymus atvaizduoti Viduržemio šviesos sukeliamą įspūdį. Tuo pačiu metu Pousão dažnai turėjo grįžti į Romą dėl mokslininko perlaidų siuntimo Porto Akademijai. Šis periodas, kuris tęsėsi 1882-1883 m., atskleidė įvairius dailininko interesų bei technikos aspektus, jo ypatingą dėmesį plastinėms šviesos ir spalvos savybėms bei akivaizdų susidomėjimą naujai pasiūlytos estetikos, susijusios su impresionizmo judėjimu, eksperimentais. 1883 m. pabaigoje liga privertė Henrique Pousão palikti Italiją ir grįžti į gimtąjį miestelį Portugalijoje, kur buvo nutapyti paskutiniai jo darbai (daugiausia kaip dovanos gydytojui bei pusbroliui). Menininkas mirė 25 m. amžiaus savo pusbrolio namuose (tarp kovo 20 ir 27 d., 1884 m.).

Po Henrique Pousão mirties kūriniai, priklausę šeimai, buvo atiduoti Porto Dailės akademijai (Academia Portuense de Belas-Artes) ir sujungti su ten likusiais jo mokykliniais darbais. Kolekcija šiuo metu yra saugoma Porto Soares dos Reis Nacionaliniame muziejuje (Museu Nacional de Soares dos Reis). Be eksponavimo muziejaus lankytojams, rinkinys neseniai buvo ištirtas mokslininkų, moderniais x-ray ir spektroskopijos metodais siekusių geriau pažinti dailininko naudotą techniką ir jo asmenybę. Susidomėjimas Henrique Pousão kūryba yra pastebimas ir jo paveikslų kainoje, dabar galinčioje pasiekti 225 milijonus eurų.

Kai kurie įspūdingi šio autoriaus darbai yra nutapyti ant mažų medinių lentelių, nedidesnių nei 100x160mm. Toks tikslus darbo stilius dera prie Henrique Pousão priskyrimo dailininkams natūralistams, ypač kai keletas pačių svarbiausių tos kartos portugalų menininkų darė tiesioginę įtaką jo studijoms. Tačiau Édouard Manet stiliaus įtaka taip pat yra akivaizdi, pavyzdžiui, juodos naudojime lygiomis dalimis su kitomis spalvomis. Be to, keletas Pousão darbų yra vadinami moderniojo meno ir abstrakcijos preliudu (dėl spalvos ir tekstūros fonų abstraktumo). Vis dėlto Henrique Pousão stilius tebepriklauso natūralistinei tapybai, nors originalumas bei atvirumas modernioms meninėms idėjoms yra tapę pagrindiniais jo kūrybos bruožais.

Internet references/ Internetinės nuorodos

http://comjeitoearte.blogspot.com/2012/03/hoje-aconteceu-falecimento-do-pintor.html

http://en.wikipedia.org/wiki/Henrique_Pous%C3%A3o

http://mnsr.imc-ip.pt/en-GB/collections/Featuredartists/ContentDetail.aspx?id=478

http://wiki.cultured.com/people/Henrique_Pousao/

http://www1.ci.uc.pt/artes/6spp/h1.html

http://www.cm-vilavicosa.pt/en/conteudos/municipality/history/henrique%20pousao.htm

http://www.dn.pt/inicio/artes/interior.aspx?content_id=2348535&seccao=Artes%20Pl%E1sticas

http://www.photonics.com/Article.aspx?AID=33305

http://www.visualartsportugal.com/pintura-portuguesa/seculo-xix/henrique-pousao

Abel Salazar’s monography about the creative works of Henrique Pousão, 1947 (in Portuguese, illustrated)/ Abelio Salazaro monografija apie Henrique Pousao kūrybą, 1947 m. (potugalų kalba, iliustruota)

http://www.scribd.com/mlcrsoares/d/94009626-Abel-Salazar-Henrique-Pousao-1947

ABSTRACTIONISM

Maria Helena Vieira da Silva was a school of Paris painter in oils and gouache, lithographer, engraver and designer. Born in Lisbon. She drew from the age of eleven, and sculpted at 16 years old. Began studying drawing, painting in Lisbon. Moved to Paris in 1928 and attended a succession of art schools, including the Grande Chaumière and the Académie Scandinave. Vieira da Silva was exposed in the biggest museums of the world. In 1931, she lived in Marseille, a seemingly insignificant experience but which represented, doubtless, the genesis of her work: drawing, then painting a transfer bridge, the metal structures of this one, cutting sky and sea fragments revealed her a whole architecture of the space, fantastic architecture, labyrinth architecture, poetic architecture which became her work-foundation. The Brazilian period (1940-1947) was the blooming of her art.

Nadir Afonso is a geometric abstractionist painter. He studied architecture at the School of Fine Arts in Porto, Portugal. However, later he rejects Architecture. He studied his true passion, painting in Paris at the Ecole Nationale Superieure des Beaux-Arts. The recognition of Nadir Afonso’s talent came early in his career, both in his home country and internationally. Aged 24, an oil of his, A Ribeira, had already been purchased by the Contemporary Art Museum of Lisbon and the Portuguese government invited him twice to represent Portugal at the São Paulo Art Biennal. By the age of 50, he was well known and regularly exhibited in New York and Paris. Nadir Afonso has produced mainly paintings and serigraphs. His best-known and most distinctive work is the Cities series, each painting usually representing a city from anywhere in the world.

Carlos Botelho was a Portuguese painter, illustrator and caricaturist, whose works are shown at the Chiado Museum and at the Modern Art Centre José de Azeredo Perdigão / Calouste Gulbenkian Foundation, in Lisbon. He was one of the most relevant Portuguese artists of his generation. Alongside the urban landscapes Botelho turns his attention to the social realm in works that thematically and stylistically bring him close to the expressionist painting of the Northern European tradition. The third is the portrait, which will culminate in the portraits of his parents and his children. His painting will subtly change. The softening of the expressionist intensity opens up paths to a different poetic dimension and to a new awareness of the canvas’ flatness. In the 1950s that option becomes radicalized: Botelho starts out from modernist principles, like the autonomy of the line or the rejection of Renaissance perspective, in different works in which he more than ever comes close to abstraction.

Amadeo de Souza Cardoso was a Portuguese artist, working in the style of the vanguard of his time. At the age of 18, he entered the Superior School of Fine Arts of Lisbon and one year later he went to Paris, where he intended to continue his studies but soon quit the architecture course and started to study painting. In Montparnasse, he experimented with Impressionism and later with Expressionism and Cubism, and dedicated himself exclusively to painting. His first experience was drawing, especially caricatures. His early works were stylistically close to impressionism. Around 1910, influenced both by Cubism and by Futurism, he became one of the first modern Portuguese painters. His style is aggressive and vivid both in form and color and the compositional structure of his works may seem random or chaotic at first sight but are clearly defined and balanced.

 ABSTRAKCIONIZMAS

Maria Helena Vieira da Silva buvo Paryžiaus mokyklos dailininkė, tapiusi aliejiniais dažais ir guašu, litografė, raižytoja ir dizainerė. Ji gimė Lisabonoje. Ji piešti pradėjo vienuolikos metų ir kūrė skulptūras 16 metų. Pradėjo studijuoti dailę ir  tapybą Lisabonoje. 1928 metais Maria išvažiavo į Paryžių ir studijavo keliose meno mokyklose, tarp kurių Grande Chaumière ir Académie Scandinave. Vieira da Silva darbai buvo rodomi didžiausiuose pasaulio muziejuose. 1931 metais ji gyveno Marselyje, šiuo laikotarpiu ji reikšmingos patirties neįgavo, bet susiformavo jos darbų kilmė: piešimas, taip pat persikėlimo tiltų vaizdavimas, tokio tipo tiltų metalinių struktūrų tapymas, supjaustyto dangaus ir jūros fragmentai atskleidė jai visą erdvę, fantastišką architektūrą, labirintų architektūrą, poetišką architektūrą, kuri tapo jos darbo pagrindu. Braziliškas periodas (1940-1947) buvo jos meno sužydėjimas.

Nadir Alfonso yra geometrinio abstrakcionizmo dailininkas. Jis studijavo architektūrą menų mokykloje Porto mieste, Portugalijoje. Tačiau vėliau jis atsisakė architektūros. Jis studijavo savo tikrąją aistrą dailę Paryžiuje Ecole Nationale Superieure des Beaux-Arts universitete. Nadir Alfonso talentas atsiskleidė ankstyvoje karjeroje jo gimtojoje šalyje ir tarptautiniu mastu. Kai jam buvo 24 metai jo aliejiniais dažais nutapytą paveikslą A Ribeira nupirko Lisabonos šiuolaikinio meno muziejus ir Portugalijos valdžia du kartus jį kvietė reprezentuoti Portugaliją į San Paulą. 50 metų jis buvo gerai žinomas ir reguliariai eksponavo savo darbus Niujorke ir Paryžiuje. Nadir Alfonso pagrinde kūrė paveikslus ir šilkografiją.  Jo geriausiai žinomas ir pats ryškiausias darbas yra Miesto serija, kurioje kiekvienas paveikslas paprastai reprezentuoja miestą iš bet kurios pasaulio dalies.

Carlos Botelho buvo portugalų dailininkas, iliustratorius ir karikatūristas, kurio darbai yra rodomi Chiado muziejuje ir Modern Art Centre José de Azeredo Perdigão / Calouste Gulbenkian fonde Lisabonoje. Jis buvo vienas iš svarbiausių jo kartos portugalų menininkų. Greta miesto peizažų Botelho savo darbuose, kurie jį suartina su ekspresionistišku tradiciniu Šiaurės Europos tapymu, rodo susidomėjimą socialiniu realizmu. Trečia jo darbų kryptis yra portretai, kurių kulminacija yra jo tevų ir vaikų portretai. Jo paveikslai subtiliai pasikeičia. Ekspresionizmo intensyvumo minšktumas atveria kelius į kitokias poetines dimensijas ir naujam drobės plokštumo įsisamoninimui. 1950 metais šia galimybe pasinaudojama: Boetelho pradeda nuo modernių principų, kaip kad Renesanso perspektyvų linijų atmetimo autonomija. Kitokiuose darbuose jis labiau negu bet kada priartėja prie abstrakcijos.

Amadeo de Souza Cardoso buvo portugalų menininkas, dirbęs jo laikų avangardo stiliumi. 18 metų amžiaus jis įstojo į aukštąją meno mokyklą Lisabonoje ir po vienerių metų jis išvažiavo į Paryžių, kur jis ketino tęsti savo studijas, bet greitai metė architektūros kursus ir pradejo studijuoti dailę. Montparnasse jis eksperimentavo su impresionizmu, vėliau su ekspresionizmu ir kubizmu ir dedikavo save tik dailei. Jo pirma patirtis buvo tapymas, ypač karikatūrų. Jo ankstyvi darbai buvo stilistiškai arti impresionizmo. Apie 1910 metus jis buvo paveiktas kubizmo ir futurizmo, jis tapo vienu iš moderniausių portugalų dailininkų. Jo stilius yra agresyvus ir gyvas forma ir spalva ir jo darbų kompozicija iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti atsitiktinė ar chaotiška, bet yra aiškiai apibrėžta ir subalansuota.