Maria Helena Vieira da Silva was a school of Paris
painter in oils and gouache, lithographer, engraver and designer. Born in Lisbon. She drew from the age of eleven, and sculpted at 16 years old. Began
studying drawing, painting in Lisbon.
Moved to Paris
in 1928 and attended a succession of art schools, including the Grande
Chaumière and the Académie Scandinave. Vieira da Silva was
exposed in the biggest museums of the world. In 1931, she lived in Marseille, a
seemingly insignificant experience but which represented, doubtless, the
genesis of her work: drawing, then painting a transfer bridge, the metal
structures of this one, cutting sky and sea fragments revealed her a whole
architecture of the space, fantastic architecture, labyrinth architecture,
poetic architecture which became her work-foundation. The Brazilian period
(1940-1947) was the blooming of her art.
Nadir Afonso is a geometric abstractionist painter. He studied
architecture at the School of Fine Arts in Porto,
Portugal.
However, later he rejects Architecture. He studied his true passion, painting
in Paris at the
Ecole Nationale Superieure des Beaux-Arts. The recognition of Nadir Afonso’s
talent came early in his career, both in his home country and internationally.
Aged 24, an oil of his, A Ribeira, had already been purchased by the
Contemporary Art Museum of Lisbon and the Portuguese government invited him
twice to represent Portugal
at the São Paulo Art Biennal. By the age of 50, he
was well known and regularly exhibited in New York
and Paris.
Nadir Afonso has produced mainly paintings and serigraphs.
His best-known and most distinctive work is the Cities series, each
painting usually representing a city from anywhere in the world.
Carlos Botelho was a Portuguese painter, illustrator and caricaturist,
whose works are shown at the Chiado Museum and at the Modern Art Centre José de Azeredo Perdigão / Calouste Gulbenkian Foundation, in
Lisbon. He was one of the most relevant Portuguese artists of his generation.
Alongside the urban landscapes Botelho turns his attention to the social realm
in works that thematically and stylistically bring him close to the expressionist painting of the Northern
European tradition. The third is the portrait, which will culminate in
the portraits of his parents and his children. His painting will subtly change.
The softening of the expressionist intensity opens up paths to a different
poetic dimension and to a new awareness of the canvas’ flatness. In the 1950s
that option becomes radicalized: Botelho
starts out from modernist principles, like the autonomy of the line
or the rejection of Renaissance perspective,
in different works in which he more than ever comes close to abstraction.
Amadeo de Souza Cardoso was a Portuguese
artist, working in the style of the vanguard of his time. At the age of 18, he
entered the Superior School of Fine Arts of Lisbon and one year
later he went to Paris,
where he intended to continue his studies but soon quit the architecture course
and started to study painting. In Montparnasse,
he experimented with Impressionism and later with Expressionism
and Cubism, and
dedicated himself exclusively to painting. His first experience was drawing,
especially caricatures.
His early works were stylistically close to impressionism. Around 1910,
influenced both by Cubism
and by Futurism, he became one of the first modern
Portuguese painters. His style is aggressive and vivid both in form and color
and the compositional structure of his works may seem random or chaotic at
first sight but are clearly defined and balanced.
ABSTRAKCIONIZMAS
Maria Helena Vieira da Silva buvo Paryžiaus mokyklos dailininkė, tapiusi aliejiniais dažais ir guašu,
litografė, raižytoja ir dizainerė. Ji gimė Lisabonoje. Ji piešti pradėjo
vienuolikos metų ir kūrė skulptūras 16 metų. Pradėjo studijuoti dailę ir tapybą Lisabonoje. 1928 metais
Maria išvažiavo į Paryžių ir studijavo keliose meno mokyklose, tarp kurių
Grande Chaumière ir Académie Scandinave. Vieira da Silva darbai buvo rodomi
didžiausiuose pasaulio muziejuose. 1931 metais ji gyveno
Marselyje, šiuo laikotarpiu ji reikšmingos patirties neįgavo, bet susiformavo
jos darbų kilmė: piešimas, taip pat persikėlimo tiltų vaizdavimas, tokio tipo
tiltų metalinių struktūrų tapymas, supjaustyto dangaus ir jūros fragmentai
atskleidė jai visą erdvę, fantastišką architektūrą, labirintų architektūrą,
poetišką architektūrą, kuri tapo jos darbo pagrindu. Braziliškas periodas
(1940-1947) buvo jos meno sužydėjimas.
Nadir Alfonso yra geometrinio abstrakcionizmo dailininkas. Jis studijavo
architektūrą menų mokykloje Porto mieste,
Portugalijoje. Tačiau vėliau jis atsisakė architektūros. Jis studijavo savo
tikrąją aistrą dailę Paryžiuje Ecole Nationale Superieure des Beaux-Arts
universitete. Nadir Alfonso talentas atsiskleidė ankstyvoje karjeroje jo
gimtojoje šalyje ir tarptautiniu mastu. Kai jam buvo 24 metai jo aliejiniais dažais nutapytą paveikslą A
Ribeira nupirko Lisabonos
šiuolaikinio meno muziejus ir Portugalijos valdžia du kartus jį kvietė
reprezentuoti Portugaliją į San Paulą. 50 metų jis buvo gerai
žinomas ir reguliariai eksponavo savo darbus Niujorke ir Paryžiuje. Nadir
Alfonso pagrinde kūrė paveikslus ir šilkografiją. Jo geriausiai žinomas ir pats ryškiausias
darbas yra Miesto serija, kurioje kiekvienas paveikslas paprastai
reprezentuoja miestą iš bet kurios pasaulio dalies.
Carlos Botelho buvo portugalų dailininkas, iliustratorius ir karikatūristas,
kurio darbai yra rodomi Chiado muziejuje ir Modern Art Centre José de Azeredo
Perdigão / Calouste Gulbenkian fonde Lisabonoje. Jis buvo vienas iš svarbiausių
jo kartos portugalų menininkų. Greta miesto peizažų Botelho savo darbuose,
kurie jį suartina su ekspresionistišku tradiciniu Šiaurės Europos tapymu, rodo
susidomėjimą socialiniu realizmu. Trečia jo darbų kryptis yra portretai, kurių
kulminacija yra jo tevų ir vaikų portretai. Jo paveikslai subtiliai pasikeičia.
Ekspresionizmo intensyvumo minšktumas atveria kelius į kitokias poetines
dimensijas ir naujam drobės plokštumo įsisamoninimui. 1950 metais šia galimybe
pasinaudojama: Boetelho pradeda nuo modernių principų, kaip kad Renesanso
perspektyvų linijų atmetimo autonomija. Kitokiuose darbuose jis labiau negu bet
kada priartėja prie abstrakcijos.
Amadeo de Souza
Cardoso buvo portugalų menininkas, dirbęs jo laikų avangardo stiliumi. 18 metų amžiaus jis
įstojo į aukštąją meno mokyklą Lisabonoje ir po vienerių metų jis išvažiavo į
Paryžių, kur jis ketino tęsti savo studijas, bet greitai metė architektūros
kursus ir pradejo studijuoti dailę. Montparnasse jis eksperimentavo su
impresionizmu, vėliau su ekspresionizmu ir kubizmu ir dedikavo save tik dailei.
Jo pirma patirtis buvo tapymas, ypač karikatūrų. Jo ankstyvi darbai buvo
stilistiškai arti impresionizmo. Apie 1910 metus jis buvo paveiktas
kubizmo ir futurizmo, jis tapo vienu iš moderniausių portugalų dailininkų. Jo
stilius yra agresyvus ir gyvas forma ir spalva ir jo darbų kompozicija iš pirmo
žvilgsnio gali atrodyti atsitiktinė ar chaotiška, bet yra aiškiai apibrėžta ir
subalansuota.
Sem comentários:
Enviar um comentário