Olá, Mundo!

Olá!

Chamo-me Agnė. Sou lituana e agora moro em Vilnius, porque estudo na Universidade de Vilnius. Sou a estudante de matemática. Tenho 21 anos. Eu gosto de viajar, tocar piano, cantar e passar tempo com meus amigos. Eu canto no coro de Vilnius Igreja de São João. Às vezes, voluntário em vários eventos.  Isso me ajuda a se familiarizar com muitas pessoas diferentes e interessantes. 

Eu gosto morar na Lituânia – aqui há muitos lugares bonitos e muitas pessoas boas!

Vilnius TV torre à noite

Olá Portugal!

Olá! Chamo-me Laura. Eu sou da Lituânia. Eu moro em Vilnius com a minha familia e estudo na Universidade de Vilnius. Sou estudante de Ciência Arquivística. Eu tenho 21 anos. Não sou casada, eu sou solteira. Eu falo lituano, ingles e um pouco russo, holandês e português. Eu gosto muito de viajar e novas culturas, também cinema e concertos. Como todos os lituanos, eu gosto de basquete. Eu tenho uma irmã. Juntos nós gostamos de fazer desporto. Eu sou uma pessoa ativa e comunicativa. Meu aniversário é no Verão e eu gosto muito de sol e mar. Este Verão, eu vou para Portugal!

“Sebastianism” - The legend of king Sebastian / “Sebastianizmas” – karaliaus Sebastiano legenda

 “Sebastianism” -  The legend of king Sebastian

When the Portuguese society faces with some difficult problems, they usually mention King Sebastian. They hope that he will return and solve all their problems. The interesting fact is that it is believed that the King Sebastian have died almost 450 years ago, but still, the legend of his arrival is lively till nowadays.

Sebastian I was born on January 20th, in 1554, in Lisbon. He succeeded to the throne in 1557 due to the death of his father, João, Crown Prince of Portugal. In this period continued Portuguese colonial expansion in Africa, Asia and Brazil. In 1568, Sebastian began plans for a great crusade against the Moroccans of Fez. Unfortunately, these plans were fateful for him. The Portuguese crusaders crossed into Morocco in 1578 and, against the advice of his commanders, Sebastian marched deep inland. At Ksar El Kebir (Field of the Three Kings) the Portuguese were routed by Ahmed Mohammed of Fez, and Sebastian was almost certainly killed in battle or subsequently executed. It’s still uncertain whether his body was ever found or not. But for the Portuguese people, he had just disappeared and would return home one day. Since he haven’t left any descendants, after his death (or disappearance), Portuguese nobility saw its independence gone. In the time of Habsburg rule (1580-1640), impostors claimed to be King Sebastian in 1584, 1585, 1595 and 1598. As the years passed, many stories were created about King Sebastian.

Because of these events, Sebastian passed into legend as a great Portuguese patriot and hero - the "sleeping King" who would return to help Portugal in darkest hour.

“Sebastianizmas” – karaliaus Sebastiano legenda

Kai Portugalijos visuomenė susiduria su kokiais nors sunkumais, dažniausia mini karalių Sebastianą. Jie tikisi, kad jis sugrįš ir išspręs sudėtingas jų problemas.  Tačiau  įdomiausia yra tai, kad manoma, jog karalius Sebastianas mirė apytiksliai prieš 450 metų, o legenda apie jo sugrįžimą gyvuoja iki šiol.

Sebastianas I gimė sausio 20 d. 1554 metais Lisabonoje. Sosto įpėdiniu jis tapo 1557, mirus tėvui. Šiuo laikotarpiu Portugalija tęsė kolonizaciją Afrikoje, Azijoje ir Brazilijoje. 1568 metais jis pradėjo planuoti kryžiaus žygį į Maroko karalystę. Nelaimei, šie planai jam buvo lemtingi. Portugalijos armija įžengė į Maroką 1578 metais. Kovos metu, neklausydamas savo vadų, Sebastianas nužygiavo gilyn į mūšio lauką. Portugalijos kariuomenė buvo apsupta ir pralaimėjo mūšį, o Sebastianas neabejotinai buvo nužudytas arba jam buvo atlikta mirties bausmė. Iki šiol neaišku, ar buvo rastas jo kūnas. Tačiau pasak daugelio portugalų, jis tik pradingo ir vieną dieną sugrįš į savo teisėtą sostą. Kadangi karalius Sebastianas neturėjo palikuonių, Portugalijos kilmingieji prarado nepriklausomybę. Buvo pasirodę net keli apsišaukėliai, tvirtinę esantys Sebastianais. Ilgainiui apie Sebastianą imtos kurti įvairios istorijos.

Dėl visų šių įvykių, buvo sukurta skambi legenda apie didingąjį Portugalijos karalių Sebastianą – patriotą ir herojų, dar vadinamą „miegančiuoju karaliumi“ kuris sugrįš padėti Portugalijai tamsiausią valandą.

Sources / Šaltiniai:

http://en.wikipedia.org/wiki/Sebastianism

http://lt.wikipedia.org/wiki/Portugalijos_istorija

http://www.absoluteastronomy.com/topics/Sebastian_of_Portugal

Kristina Sprindytė

Portuguese Fashion / Portugalų Mada

Portuguese Fashion

One of the traits of contemporary culture in today’s world is the art of fashion. The painters and sculptors had been replaced by designers who create the fashion that people use. Portugal is not the biggest fashion centre such as London, New York or Paris, but Portugal is slowly becoming internationally recognized as a country to have a big lead in fashion. Moda is the Portuguese word for fashion - and fashion is taken very seriously in Portugal. Portugal is not only the capital of shoes in Europe, but Lisbon also offers some top designer outlets.

                                   A photo by Portuguese fashion photographer Frederico Martins.

Portugal keeps up with big fashion capitals by having Lisbon fashion weeks, ModaLisboa as it is called in Portuguese, which look just as spectacular as the ones held in Paris or New York. Recognized Portuguese designers participate in Lisbon fashion week, such as Ana Salazar whose collections are being sold in Paris, Milan and New York, Fatima Lopes and Felipe Oliveira Baptista, one of the most recognized Portuguese designers.

Felipe Oliveira Baptista is a Portuguese designer who studied fashion in Kingston University in London. He worked with such companies as Max Mara, until in 2003 he founded his own label. He became a successful designer working and living in Paris and selling his creation all around the world. Felipe is a high fashion designer and a member of the Chambre Syndicale de la Haute Couture. In addition, in 2010 he was appointed the creative director of Lacoste. In recognition of his talent Baptista had his first show in the Paris fashion week in 2009.

 

Felipe Oliveira Baptista 

Portuguese fashion is one of the things that helps Portugal to stand out and keep its good image in the eyes of the European people. Contemporary culture has to keep up with modern ages and their fast changing patterns. Portuguese designers are moving foot to foot with other known European designers and create the contemporary culture of today's Portugal. 

Portugalų Mada

Vienas iš šiuolaikinės kultūros bruožų šiandienos pasaulyje yra mados menas. Tapytojus ir skulptorius pakeitė dizaineriai kuriantys madą kurią vartoja žmonės. Portugalija nėra viena iš didžiausių mados sostinių, kaip Londonas, Niujorkas ar Paryžius, tačiau iš lėto Portugalija tampa tarptautiniu mastu pripažinta kaip šalis turinti didelę įtaką madoje. Moda yra Portugališkas žodis reiškiantis madą - ir Portugalija žvelgia į madą labai rimtai. Portugalija yra ne tik batų sostinė Europoje, bet Lisabona taip pat gali pasiūlyti pripažintų dizainerių parduotuvių salonus.

 Portugalija neatsilieka nuo didžiųjų mados sostinių rengdama Lisabonos mados savaites, portugališkai ModaLisboa, kurios atrodo taip pat įspūdingai kaip ir tos rengiamos Paryžiuje ar Niujorke. Pripažinti Portugalų dizaineriai dalyvauja Lisabonos mados savaitėje, tokie kaip Ana Salazar kurios kolekcijos yra parduodamos Paryžiuje, Milane ir Niujorke, Fatima Lopes ir Felipe Oliveira Baptista vienas iš labiausiai pripažintų Portugalų dizainerių.  

Fatima Lopes 2005 mados šou Porto mieste Portugalijoje. 

Felipe Oliveira Baptista yra Portugalų dizaineris kuris mokėsi mados Kingstono universitete Londone. Jis dirbo su tokiomis kompanijomis kaip Max Mara, kol 2003 atidarė savo drabužių liniją. Jis tapo sėkmingu dizaineriu dirbdamas ir gyvendamas Paryžiuje, ir pardavinėdamas savo kolekcijas visame pasaulyje. Felipe yra aukštosios mados dizaineris ir Chambre Syndicale de la Haute Couture narys. Taip pat  2010 jis buvo paskirtas Lacoste kūrybos direktoriumi. Savo talento pripažinimui Baptista surengė savo mados šou Paryžiaus mados savaitėje 2009.

Portugalų mada yra vienas iš dalykų padedančių Portugalijai išsiskirti ir palaikyti savo gerą įvaizdį europiečių akyse. Šiuolaikinė kultūra turi neatsilikti nuo modernių laikų ir jų greitai besikeičiančių modelių. Portugalų dizaineriai juda koja kojon su kitais žinomais Europos dizaineriais ir kuria šiandienos Portugalijos kultūrą.

Edita Savicka

Jose Afonso and Revolution

It is very important to remark the necessity of talking about the desire for freedom through the artist perspective. One of the remarkable person I would like to give publicity is Portuguese champion of liberty – Jose Afonso (2 August 1929 – 23 February 1987), also known as Zeca. The importance of the activity of Jose Afonso probably is understandable in unique way. Why in unique way? Because of the gun was used by the Jose Afonso. And that gun was his music, his creation. This eminent musician was in the lead of resistance against dictatorship in Portugal, which was under the regime of Oliveira Salazar.

Jose Afonso, who was born in Aveiro, the second most populous city in the Centro Region of Portugal, distinguished for his talent since the studentship. Lacking financial stability, political safety and being in poor health, young and ingenious Jose Afonso afforded to study history and philosophy at the University of Coimbra. These years were particularly significant in J. Afonso career, because he started singing his first songs as a bicho, what implicated the local tradition of singing at the University of Coimbra. After the creative period in university, Jose Afonse was taken to the compulsory military service. However, J. Afonso was sent back because of the health problems.

 Since the sixth decade of the twentieth century concerning the creativity of Jose Afonso was of great importance. First of all, in 1956 respectable activist released his first record, Fados de Coimbr. After a while, in 1959, J. Afonso started singing in his peculiar music manner, which was transfused with political and social allusions. Gradually he became a very popular person with many people throughout the country. Despite the fact of the intensive creative working on music, which caused the origin of such music albums as Contos Velhos Rumos Novo, Traz Outro Amigo També, Cantigas do Mai, Eu Vou Ser Como a Toupeira, Venham Mais Cinc etc., this inspirational for most of the Portuguese people man actively maintained the students movement against the conditions in Coimbra

Labai svarbu akcentuoti kalbėjimo apie laisvės troškimo būtinybę iš menininkų perspektyvos. Vienas iš tokių nepaprastų žmonių, kurį norėčiau iškelti į viešumą, yra portugalų judėjimo už laisvę lyderis Jose Afonso (1929 – 1987), kitaip žinomas Zeca vardu. Jose Afonso veiklos svarba tikriausiai yra suprantama kaip išskirtina. Kodėl išskirtina? Veikiausiai dėl ginklo, kuriuo rėmėsi Jose Afonso. Ir šiuo ginklu tapo jo muzika, kūryba. Šis iškilus muzikantas buvo pirmoje vietoje pasipriešinime prieš diktatūrinį režimą Portugalijoje, kuris buvo įteigtas Oliveira Salazar valios.

Jose Afonso, kuris gimė Aveire, antrame pagal gyventojų skaičių Centrinio Portugalijos regiono mieste, savo talentu išsiskyrė jau studijų metais. Stokodamas finansinio stabilumo, politinio saugumo ir būdamas prastos sveikatos, jaunas ir išmoningas Jose Afonso įstengė studijuoti istoriją ir filosofiją Koimbros universitete. Šie metai buvo ypatingai svarbūs Jose Afonso karjeroje, kadangi tada jis pradėjo dainuoti savo pirmąsias dainas kaip bicho, kas įtraukė vietinę dainavimo tradiciją Koimbros universitete. Po kūrybingo laikotarpio universitete, Jose Afonso buvo paimtas į privalomąją kariuomenės tarnybą. Tačiau netrukus žymus visuomenininkas grąžintas atgal dėl sveikatos problemų.

 XXa. 6-asis dešimtmetis, Jose Afonso kūrybos požiūriu, buvo ypatingo reikšmingumo. Visų pirma, 1956 metais gerbiamas aktyvistas išleido savo pirmąjį įrašą, Fados de Coimbr. Netrukus, 1959 metais, J. Afonso pradėjo dainuoti savita muzikos maniera, kuri buvo persismelkusi politinėmis ir socialinėmis aliuzijomis. Palaipsniui menininkas tapo labai populiarus tarp daugelio žmonių visoje šalyje. Nepaisant intensyvaus kūrybiško darbo muzikos srityje, kuris lėmė atsiradimą tokių albumų kaip Contos Velhos Rumos Novo, Traz Outro Amigo També, Cantigas do Mai, Eu Vou Ser Como a Toupeira, Venham Mais Cinc ir kt., šis daugybę portugalų ikvepiantis vyras uoliai rėmė studentų judėjimus prieš režimą Koimbroje.

Because of the influence on the understanding of people about the human rights and  free country ideas,  Jose Afonso became dangerous person to dictatorial regime sustaining people. However, in 1974 Jose Afonso was one of the main leader in supporting  PREC (Ongoing Revolutionary Process). The famous artist was playing in the RALIS for the soldiers. After the successful Carnation Revolution, Jose Afonso did not forget the democratic ideas, participating in many social organisations and movements.

Dėl įtakos bendrapiliečių supratimui apie žmonių teises ir laisvos šalies idėjas, Jose Afonso tapo pavojinga persona diktatūriniam režimui simpatizuojantiems propaguotojams. Tačiau, 1974 metais Jose Afonso buvo vienas pagrindinių lyderių paremiant PREC (Tebesitęsianti Revoliucinė Eiga). Žymiausias meninkas koncertavo renginyje kariškiams RALIS. Po sėkmingos Gvazdikų Revoliucijos, Jose Afonso neužmiršo demokratinių sumanymų, dalyvaudamas daugybėje visuomeninių organizacijų ir judėjimų.

I strongly believe that the Lithuanian people are able to understand the great importance of Jose Afonso as the portrait of revolution for freedom. In comparison with Jose Afonso phenomenon, Lithuanian music group Antis was also that little community of people (the leader – Algirdas Kaušpėdas), which inspired Lithuanian people to aim for the freedom in free country.

Manau, jog Lietuvos žmonės taip gali įvertinti Jose Afonso svarbą kaip revoliucijos dėl laisvės paveikslą. Palyginimui su Jose Afonso fenomenu, lietuvių muzikos grupė Antis buvo taip pat mažas ratelis žmonių (lyderis – Algirdas Kaušpėdas), kuris inspiravo lietuvių tautą siekti laisvės laisvoje valstybėje.

The rock band Antis was established in 1984. The metaphorical texts against Soviet regim in Lithuania allured  thousands of freedom wishful people. It is symbolically interesting , that popular rock band Antis stil exist as well known music group, redolent of struggle for freedom time.


Roko grupė Antis buvo įkurta 1984 metais. Metaforiški tekstai prieš sovietų režimą Lietuvoje sutelkė tūkstančius laisvės trokštančius žmones. Simboliškai yra įdomu, kad populiari roko grupė Antis vis dar gyvuoja kaip gerai žinoma muzikos grupė, primenanti kovos už laisvę laikus.
 

Gytis Matuliūkštis

Colonization of Brazil / Brazilijos kolonizavimas

Portugal was one of the first countries in Europe to realize the benefit of colonies overseas and the expansion of the rule of the sovereign to previously barely civilized or completely uninhabited lands. One of the most important colonisations by the Portuguese was the takeover of the lands in South America that today are called Brazil. The period of Portuguese rule over the people living in the lands of contemporary Brazil lasted from 1500 to 1815, during which three stages of massive shipping of goods was conducted to bring riches back to the kingdom specifically those of:

• Brazil wood in the 16^th century,
• Sugar from 16^th to 18^th centuries, and finally of
• Gold and diamond material in the 18^th century.

However this all started in 1500, when the Portuguese sailors approached a land after a long sailing trip, and saw men walking on the beach: entirely naked and dark skinned, they immediately laid down their bows and arrows as a sign of peace, and later responded to offers of Portuguese hats by giving over parrot-feathered headdress and long strings of white seed pearls. The first anchorage was then called Porto Seguro. The future colonizers noticed a general receptivity for knowledge of the locals and a lack of religious symbols, which gave good grounds for establishing Catholicism there. 

Despite the successful landing, the fleet set sail, leaving only two male convicts on the shore in order to establish a post and learn the local languages and customs. Future Brazil then received little attention from Lisbon for three following decades. However, soon other Europeans were challenging Portugal's claims to the lands so the Portuguese crown decided to send large missions to take possession of the land and combat the French.

17th century-Jesuit church in São Pedro da Aldeia, near Rio de Janeiro

In 1530 the first colonial villages were created on the coasts. At first, fifteen hereditary privately owned captaincies were established, dividing the land into pieces. Soon, however, the king was forced to impose a royal rule on all the land divisions as a whole, so in 1549, Tomé de Sousa sailed to Brazil to establish a central government. De Sousa brought along Jesuits, who set up missions, saved many natives from slavery, studied native languages, and converted many natives to Roman Catholicism. The Jesuits' work to pacify a hostile tribe helped the Portuguese expel the French from a colony they had established at present-day Rio de Janeiro.

 

From 1630 to 1654 the Dutch controlled a long stretch of the coast most accessible to Europe (Dutch Brazil), although without marching deeper into the lands. After several years of warfare, they finally gave up in 1661; the Portuguese paid off an agreed war debt in salt. Few Dutch cultural and ethnic influences remain in Brazil.

Work on the sugarcane plantations heavily relied on slave labour, mostly of central Africa. Since the early 17th century runaway slaves had been organizing themselves into settlements in the Brazilian hinterland. One of the biggest settlements of runaway slaves was called quilombos, and also included people of indigenous origin. The Dutch and later the Portuguese after many attempts managed to destroy the largest of the quilombos by the end of the 17^th century. Of the many quilombos that once existed in Brazil, some have survived to this day as isolated rural communities.

Expeditions to inland Brazil were: the entradas and the bandeiras. The entradas were done in the name of the Portuguese crown to find mineral riches, explore and chart unknown territory. The bandeiras - sponsored and carried out privately. At the end of the 17th century, the bandeirantes expeditions discovered gold in central Brazil, which started a gold rush, soon leading to a dramatic urban development of inland Brazil during the 18th century. Additionally, inland expeditions led to westward expansion of the frontiers of colonial Brazil. 

Eventually, Brazil matured and developed enough to fight for its independence and independence it got. However, having been one of Portugal’s most significant colonies, Brazil is now one of the countries with which Portugal has great political and economic relations, a kindred culture and, of course, a shared language.

Brazilijos kolonizavimas

Portugalija buvo viena iš pirmųjų Europos šalių, suvokusi kolonijų užjūryje privalumus ir valdžios plėtimo į anksčiau beveik visiškai necivilizuotus ar negyvenamus kraštus, naudą. Viena svarbiausių kolonizacijų portugalams buvo Pietų Amerikos žemių, dabartinės Brazilijos, užėmimas. Portugalų valdžia tose žemėse truko nuo 1500-ųjų iki maždaug 1815-ųjų, per kurį laiką dideli kiekiai resursų buvo gabenami trimis stadijomis:

• Braziliškas medis 16-ame amžiuje,
• Cukrus nuo 16-o iki 18-o amžiaus, ir galiausiai
• Auksas ir deimantų žaliava 18-ame amžiuje.

Tačiau visa tai prasidėjo 1500-aisiais kai portugalų jūreiviai priplaukė žemę po ilgos kelionės ir pamatė ant kranto vaikštančius žmones: visiškai nuogus ir tamsios odos, kurie tuojau pat nuleido savo lankus ir strėles kaip taikos ženklą, ir vėliau atsakė į portugalų siūlomas kepures dovanodami jiems galvos apdangalus iš papūgų plunksnų ir ilgų grandinėlių iš baltų perlų. Pirmoji apsistojimo vieta – uostas tenai buvo pavadintas Porto Seguro, Saugiuoju uostu. Vėlesni kolonizatoriai pastebėjo, kad vietiniai labai imlūs žinioms ir religinės simbolikos trūkumą, iš ko buvo galima spręsti, kad ir katalikybė bus palankiai priimta vietinių.

Nepaisant sėkmingo išsilaipinimo, laivai išplaukė, palikdami tik du nuteistuosius vyrus, kad šiedu įkurtų savo postą ir išmoktų vietinių kalbų bei papročius. Būsimoji Brazilija tuomet nesulaukė didesnio dėmesio iš Lisabonos dar tris dešimtmečius. Tačiau netrukus kiti europiečiai ėmė konkuruoti su Portugalija dėl šių žemių, todėl Portugalijos karalius nusprendė išsiūsti dideles pajėgas žemių valdymo atkovimui ir kovai su prancūzais.

1530-aisiais ant kranto buvo įkurti pirmieji kolonijiniai kaimeliai. Pirmiausia įsikurė penkiolika paveldimų ir privačiai valdomų atstovybių, dalinančių žemę į dalis. Tačiau netrukus karalius buvo priverstas įvesti karališkąją valdą visoms žemėms kaip vienai, tad 1549-aisiais Tomé de Sousanuplaukė į Braziliją kad įkurtų centrinę valdžią. De Souse kartu atsivežė jėzuitus, kurie įsisteigė misionieriškas gyvenamąsias vietas, išgelbėjo daugelį vietinių nuo vergijos, mokėsi vietinių kalbų ir daugelį vietinių pavertė romanų katalikais. Jėzuitų pastangos nuraminti karingą gentį pagelbėjo portugalams išstumiant prancūzus iš kolonijos, kurią šie buvo įsistegę dabartiniame Rio de Žemeire.

XVII-o amžiaus jėzuitų bažnyčia

 São Pedro da Aldeia mieste, netoli Rio de Ženeiro

Nuo 1630-ųjų iki 1654-ųjų olandai kontroliavo ilgą pakrantės ruožą, patogiausiai prieinamą europiečiams (olandų Brazilija), tačiau nelindo gilyn į žemyną. Po kelerių metų kovų jie pagaliau pasidavė 1661-aisiais; portugalai atmokėjo sutartą karo skolą druska. Kai kurios olandų kultūrinės ir etninės įtakos vis dar jaučiamos Brazilijoje. 

Darbui cukranendrių plantacijose buvo pasikliaujama vergų darbo jėga, daugiausia žmonių iš centrinės Afrikos. Nuo anstyvaus XVII-o amžiaus pabėgėliai vergai organizavosi į gyvenvietes Brazilijos žemių gilumoje, vadinamų quilombos pagal vieną iš dažniausiai pasitaikiusių jų gyventojų kilmės vietą. Quilombos‘uose taip pat būdavo ir vietinių. Olandai, o vėliau ir portugalai daugelį kartų mėgino sunaikinti didžiausią quilombos, ir besibaigiant XVII-am amžiui, jiems pavyko. Iš daugelio pabėgėlių gyvenviečių Brazilijos teritorijoje, kai kurios tebeegzistuoja iki šių dienų kaip izoliuotos kaimo bendruomenės. 

Ekspedicijos į Brazilijos gilumą buvo vadinamosios entrados ir bandeiros. Entrados buvo atliekamos Portugalijos karūnos vardu siekiant rasti mineralinių išteklių, taip pat ištirti ir sužymėti nežinomas teritorijas. Bandeiros, antra vertus, buvo finansuojamos ir vykdomos privačiai. XVII-o amžiaus pabaigoje bandeirantų ekspedicijos atrado aukso, tuomet prasidėjo Brazilijos aukso karštinė, netrukus stipriai paskatinusi urbanistinį Brazilijos žemyno vidurio vystymąsi per visą XVIII-ą amžių. Taip pat kelionės į žemyno centrą nukėlė plėtimąsi ir toliau į vakarus, taip pat praplatindamos kolonijinės Brazilijos ribas. 

Galiausiai, Brazilija subrendo ir išsivystė tiek, kad galėjo kautis dėl ir iškovoti savo nepriklausomybę. Tačiau buvusi viena iš Portugalijos svarbiausių kolonijų, Brazilija dabar yra viena iš valstybių, turinčių su Portugalija geriausius politinius ir ekonominius santykius, giminingą kultūra ir, žinoma, bendrą kalbą.

Bom dia! Chamo – me Miglė

Olá!

 Chamo – me Miglė. Eu sou da Lituânia. Tenho 21 anos. Eu estudo na Universidado de Vilnius. Sou futura jornalista. Eu falo inglês, russo, francês, espanhol e um pouco português.

 Eu gosto de viajar, música, cinema, moda e desporto. Sou admiradora de futebol, especialmente da equipa do „Barcelona“. Nos meus tempos livres eu gosto de escrever no meu blog sobre a moda e estar com os meus amigos.

 Sou mentora de estudantes Erasmus. Eu gosto de comunicar com pessoas diferentes. Sou amigável, engraçada, criadora e curiosa. O meu lema é: „Dreams don’t work, unless you do”.

Olá! Chamo-me Indre

Olá todos! Chamo-me Indre. Sou estudante de Universidad
de Vilnius. Estudo filologia lituano e espanhol. Agora moro em
Vilnius, mas sou de Alytus.

Alytus é uma cidade muito bonita. Há dois parques na cidade, um lago
pequeno, um cinema e muitos mercados. Há também um bar chamado Fenix.
Fenix é o melhor bar no mundo. Eu e meus amigos se encontram neste bar
cada fim de semana. Eu amo minha cidade!

Portuguese Language

Portuguese Language around the World

---

Portuguese is one of the most interesting languages I’ve ever come to learn. I always wanted to learn this language at some point in my life, but I’d never really had the chance to do so, until very recently. The reason why I wanted to learn Portuguese is because I fell in love with it, and this language has always been a mystery to me. Let’ see what Portuguese really is.


Portuguese is a Romance language, spoken in many different parts of the world. Nine independent countries have Portuguese as an official language:

Angola

Brazil

Cape Verde

East Timor

Equatorial Guinea

Guinea-Bissau

Mozambique

Portugal

São Tomé and Príncipe

Portuguese is also one of the official languages of the special administrative region of Macau in China.

Macau

It can also be found in some other parts of the world, namely the states of Goa in India and Malacca in Malaysia.

Portuguese has many different dialects, but mainly it’s divided into two main parts: European Portuguese and Brazilian Portuguese. These two dialects are so different that a lot of times we can see them listed as two separate languages. The difference between the two dialects varies from spelling to the use of verb tenses and terminology. In Portugal, Brazilian Portuguese would carry a lot of "mistakes" and awkward word choices and may often be considered an uncultured variation of the European form.

Portugalų kalba pasaulyje

---

Portugalų kalba yra viena iš įdomiausių kalbų, kurių mokausi. Visada norėjau šios kalbos kada nors mokytis, bet niekada to daryti neteko. Viena iš priežasčių, dėl kurių norėjau jos mokytis yra tai, kad šią kalbą įsimylėjau, ir ši kalba man visada buvo mįslinga. Pažiūrėkime, kas tikrai yra portugalų kalba.


Portugalų kalba yra viena iš romanų kalbų, ir ji yra naudojama daug kur. Portugalų kalba yra valstybinė kalba šiose devyniose šalyse:

Angola

Brazilija

Žaliasis Kyšulys

Rytų Timoras

Pusiaujo Gvinėja

Bisau Gvinėja

Mozambikas

Portugalija

San Tomė ir Prinsipė

Portugalų kalba yra taip pat viena iš dviejų oficialiųjų kalbų Makao specialiajame administraciniame regione, esančiame Kinijoje.

Makao

Galime rasti portugalų kalbą ir kitur, pvz. Goa, Indijoje ir Malaka, Malaizijoje.

Portugalų kalba turi įvairių tarmių, ir ją galima padalinti į dvi pagrindines dalis: Europos portugalų kalba ir Brazilijos portugalų kalba. Šios dvi tarmės yra itin skirtingos, kad daug kur jos yra pripažinamos kaip dvi skirtingos kalbos. Skirtumai tarp jų yra įvairūs, nuo žodžių tarimo iki veiksmažodžių laikų ir terminologijos. Iš Portugalijos požiūrio galima sakyti, kad Brazilijos portugalų kalba yra pilna gramatinių "klaidų" ir keistų žodžių, ir ji dažnai laikoma nekultūringu variantu lyginant su Europos portugalų kalba.

Comparison between Brazilian Portuguese and European Portuguese

---

Pronunciation

• In BP, final [e] is pronounced as [i] at the end of a word, while it’s reduced to a short [e] in EP.
• Syllables [di] and [ti] are pronounced as [dzhi] and [tshi] in BP (the same rule applies for [de] and [te] at the end of a word). This does not occur in EP.
• Final [l] is pronounced as [u] at the end of a word in BP. This does not occur in EP.
• Initial [r] and double [rr] are both pronounced as [h] in BP, while they sound like French [r] in EP.
• In BP, final [r] is suppressed to sound like [h]. This may occur in EP too, but much less frequently.
• In EP, the sounds [s] and [z] consistently convert to [sh] and [zh] before consonants or at stops. This may occur in some regions of Brazil, but in general it does not occur in BP.

Grammar

• EP has two ways of addressing a person (informal – “tu” and formal – “você”). In BP, “você” has replaced “tu” in many regions of Brazil and “tu” is rarely used in Brazil nowadays. This affects the language in many different ways. The subject pronoun “você” uses third-person forms, while “tu” has its own second-person forms; this makes it easier to learn BP than EP because EP has more forms to learn. Although “você” is used instead of “tu” in BP, other pronouns like “te”, “ti” and “contigo” are still common in Brazil.
  Example: (EP – “O que tu fazes?”, BP – “O que você faz?”).
  Translation: (“What are you doing?”).
• There are three demonstrative pronouns in EP (“este”, “esse” and “aquele”). In BP, the first two have merged into one, so only two pronouns are used (“esse” and “aquele”).
  Example: (EP – “Este livro!”, BP – “Esse livro!”).
  Translation: (“This book!”).
• In EP, definite articles are used before possessive pronouns. In BP, they are also used, but in many regions in Brazil they can be omitted, especially at the beginning of a sentence or after demonstrative pronouns.
  Example: (EP – “O meu gato!”, BP – “Meu gato!”).
  Translation: (“My cat!”).
  Example: (EP – “Este é o meu amigo!”, BP – “Esse é meu amigo!”).
  Translation: (“This is my friend”).
• In BP, the imperative mood is used differently than in EP due to the use of “você” instead of “tu”. In Brazil, there are two main ways to express commands. The first one is widely used in the spoken language and it’s similar to EP, while the second one is used in the written language.
  Example: (EP – “Fala! Não fales!”, BP – “Fala(fale)! Não fala(fale)!”).
  Translation: (“Speak! Don’t speak!”).
  Example: (EP – “Diz-me alguma coisa! Não me digas nada!”, BP – “Me diz(diga-me) alguma coisa! Não me diz(me diga) nada!”).
  Translation: (“Tell me something! Don’t tell me anything!”).
• In BP, “seu” and “sua” are used with “você” as second-person possessive pronouns, while “teu” and “tua” are used with “tu” in EP.
  Example: (EP – “Dá-me o teu número!”, BP – “Me dê seu número!”).
  Translation: (“Give me your number!”).

Syntax

• The word order in EP and BP can be different in many cases.
  Example: (EP – “Eu amo-te!”, BP – “Eu te amo!”).
  Translation: (“I love you!”).
  Example: (EP – “Diz-me!”, BP – “Me diz!” or “Diga-me!”).
  Translation: (“Tell me!”).
• Use of third-person object pronouns in EP and BP is different.
  Example: (EP – “Eu vi-a!”, BP – “Eu a vi!” or “Eu vi ela!”).
  Translation: (“I saw her!”).

More Information

---

Portuguese is considered the 7^th most spoken language in the world by number of speakers (who are estimated to be around 220 million), and the 6^th by number of countries (officially spoken in 10 countries). Brazil alone has a population of 192 million, which means that 87% of Portuguese speakers are Brazilian. Portuguese is a very nice language to learn, and it’s not as hard as one might think.

If you are planning to learn Portuguese, you should consider learning both EP and BP simultaneously, because this would help you understand the difference between the two. You might wanna start with EP because it’s harder to learn, and once you see yourself making progress, you can start practicing BP as well.

Daugiau informacijos

---

Portugalų kalba yra septinta pasaulyje pagal kalbėtojų skaičių (apie 220 m.), ir šešta pagal šalių, kuriose ji laikoma valstybine, skaičių (oficialiai naudojama 10 šalių). Brazilijos populiacija yra apie 192 m., ir tai reiškia, kad 87% portugalų kalbėtojų yra brazilai. Portugalų kalba yra labai įdomi kalba, ir ji nėra labai sudėtinga kaip galėtume įsivaizduoti.

Jeigu galvoji mokytis šios kalbos, patariu mokytis abiejų EP ir BP kartu, nes tai padėtų suprasti pagrindinius skirtumus tarp jų. Geriau pradėti nuo EP, nes jinai yra sunkesnė, ir kai manai, kad jau pradėjai suprasti ir šiek tiek kalbėti, gali ir BP mokytis pradėti.

---

IF YOU WOULD HAVE ONLY ONE DAY IN PORTUGAL, YOU MUST TASTE / Jeigu turėtumėte tik vieną dieną Portugalijoje, privalote paragauti

IF YOU WOULD HAVE ONLY ONE DAY IN PORTUGAL, YOU MUST TASTE

For breakfast:


Breakfast (pequeno almoço) consists mainly of milk, coffee, bread rolls or toast, butter and jam. But ifyou want more, you have to know that pPortuguese people are sweettoothed! Their specialities include at least two hundred different types ofpastries. The best among the egg paste pastries are the "ovos moles",originally from Aveiro. The most typical desserts are cinnamon-flavored rice pudding, flan, and caramel custard.

For lunch:

Lunch (almoço) is a big affair, often lastingup to two hours. It is served between noon and 2 o'clock or between 1 and 3o'clock. There are usually three courses, often including soup. The most common soup is "caldo verde," withpotato, shredded cabbage, and chunks of sausage.

Other soups:

bread soups (açordas) whereshellfish and vegetables are added to thick slices of bread are found in allregions.In the south, gaspacho, a soup of tomatoes,cucumber, onions, garlic, chillies and vinegar, is popular.

Caldeirada is a fishsoup made of water, tomatoes, onions and garlic and other ingredients thattraditionally will depend on the fisherman's catch.




The national dish is "bacalhau," dried, salted cod. Grilled sardines and horse mackerel are also popular in the coastal towns.Another national dish, but made with meat, is "cozido à portuguesa,"a thick stew of vegetables with various kinds of meat. The favorite kind is pork, cooked and served in a variety of ways. Roast suckling pig("leitão assado") is popular in the north of the country, asare pork sausages called "chouriço" or "linguiça”.

For dinner:

Dinner is generally served late, after 8 o'clock.You have to know what kind of meat is the most popular in Portugal.

One ofthe most popular meats in Portugal is pork, which can be cooked in a variety ofways:

Roast suckling pig (leitãoassado) is a speciality of Central Portugal.

Another popular pork dish is the carne deporco à Alentajana, which consists of pork marinated inwine and garnished with clams.

A common meat dish is the cozido àPortuguesa, a sort of hotpot of beef, sausages, potatoes,vegetables and rice.

Grilled skewers of beef withgarlic (espetada)are often served, as is aromatic grilled chicken (frango grelhado), seasoned with piri piri, garlic andolive oil.

Today, naturally, Portuguese cuisine varies from region to region, but fresh fish and shellfish arefound on virtually every menu. The Portuguese have been obsessed with it sincethe early 16th century, when their fishing boats reached Newfoundland. Thesailors salted and sun-dried their catch to make it last the long journey home,and today there are said to be 365 different ways of preparing it, one for eachday of the year. Traditional Portuguese dishes are often made from simpleingredients, based on regional produce with an emphasis on fish.

The Portuguese will introduce coriander, pepper,ginger, curry, saffron and paprika in Europe. Thanks to the expansion of theiroverseas empire, they will also actually be the first European to dock in theMollucas, in China, in Japan and in Ethiopia. They will bring back with themmany other exotic products up to then unknown to Europe, such as rice and teafrom the Orient, coffee and peanuts from Africa, and, of course, pineapples,peppers, tomatoes and potatoes from the New World.

Jeigu turėtumėte tik vieną dieną Portugalijoje, privalote paragauti :

Pusryčiams:

Dažniausiai Portugalijoje pusryčiai (pequeno almoço) susideda iš pieno, kavos, skrudintos duonos, sviesto ir džemo. Bet jeigu tokių pusryčių jums neužtenka, jūs turėtumėte žinoti, kad portugalai yra saldumynų mėgėjai. Jie gali didžiuotis daugiau nei 200 rūšių įvairių kepinių. Geriausi tarp kepinių yra "ovos moles", atkeliavusios iš Aveiro. Pats populiariausias desertas yra cinamoninio skonio ryžių pudingas, vaisių apkepas, arba karamelinis džemas.

Pietums: 

Pietūs (almoço) Portugalijoje yra labai svarbi dienos dalis, neretai trunkanti iki 2 valandų. Pietūs dažniausiai prasideda vidurdienį, arba 13h. Paprastai pietus sudaro trys patiekalai, iš kurių vienas dažnai būna sriuba. Populiariausia sriuba Portugalijoje yra "caldo verde", su bulvėmis, smulkintais kopūstais, ir pjaustytomis dešromis. 

Kitos sriubos:

Duonos sriubos (açordas), kuriose vėžiagyviai ir daržovės yra patiekiami ant storų donuos gabaliukų . Ši sriuba yra populiari visuose Portugalijos regionuose.

Pietuose labai populiari "gaspacho" sriuba, pagaminta iš pomidorų, agurkų, svogūnų, česnako, čili pipirų ir acto.

"Caldeirada" yra žuvienė, gaminama iš vandens, pomidorų, svogūnų bei česnako. Visi likę ingridientai priklauso nuo to, iš kokios žuvies yra verdama sriuba.

Tradicinis patiekalas yra "bacalhau". Tai yra džiovinta ir sūdyta menkė. Keptos sardinės ir stauridės yra taip pat labai populiarios pakrantėse, esančiuose miestuose.

Kitas nacionalinis patiekalas, tik šį kartą pagamintas iš mėsos yra "cozido à portuguesa". Tai yra troškinta mėsa su daržovėmis. Mėgstamiausia mėsa Portugalijoje – kiauliena, kuri yra kepama ir patiekiama įvairiausiais būdais.

Vakarienei :

Dažniausiai vakarieniaujama vėlai, po 20h. Tam, kad skaniai pavalgytumėte vakarienę, turite žinoti, kokia mėsa yra populiariausia Portugalijoje.

Viena populiariausių mėsos rūšių Portugalijoje yra kiauliena, kuri yra ruošiama įvairiausiais būdais :

Kiaulienos kepsnys "leitãoassado" yra labai populiarus centrinėję Portugalijoje.

Kitas populiarus kiaulienos patiekalas yra "carne deporco à Alentajana". Tai yra kiauliena, marinuota vyne, o garnyrui patiekiami moliuskai.

Populiarus mėsos patiekalas yra "cozido à Portuguesa". Tai tarsi troškinys, pagamintas iš jautienos, dešrelių, bulvių, daržovių ir ryžių.

Jautienos šašlykai, marinuoti česnake "espetada", arba vištienos šašlykai, marinuoti alyvuogių aliejuje ir česnake.

Šiandien, portugališką virtuvę matome labai įvairią, apimančią įvairių regionų patiekalus, tačiau  šviežią žuvį rasime bet kuriame Portugalijos kampelyje. Portugalai be galo mėgo žuvį jau nuo 16 amžiaus, kai jų žvejybiniai laivai pasiekė Niufaundlendą. Jūreiviai džiovindavo ir sūdytavio, viską, ką buvo pasigavę vandenyje, tam, kad žuvis kuo ilgiau išsilaikytų nesugedusi ir kad jūreiviams nepritrūkstų maisto kelionei namo. To pasėkmė : šiandien portugalai turi 365 žuvies džiovinimo ir sūdymo būdus, kiekvienai metų dienai. Nationaliniai portugalų patiekalai yra gaminami iš paprastų ingridientų, kuriuos dažniausiai sudaro regione esantys produktai.

Portugalai į Europą atgabeno pipirus, garstyčias, karį, šafraną, paprikas. Dėka portugalų geografinių atradimų, Europa pažino Kiniją, Japoniją, Etiopiją. Su šiomis šalimis Europą pasiekė tokie egzotiški patiekalai, kaip ryžiai, arbata, kava, riešutai, ananasai, pomidorai, bulvės. 

Olá! Chamo – me Julija.

Olá! Chamo – me Julija. Eu sou de Palanga, na Litûania, mas agora moro em Vilnius, na rua Saulėtekis. Eu sou estudante de Economia na Universidade de Vilnius.  O meu horóscopo é Capricórnio e tenho vinte e um anos. Não casada, eu sou solteira, mas tenho muitos amigos.  Falo lituano, ingles e russo muito bem e um pouco português.

Eu gosto de música, cinema e bom livros. No meu tempo livre eu gosto de fazer esportes. Eu sou uma personalidade amigável e agrádavel.