EMIGRATION / EMIGRACIJA

Emigration has always been a big problem in Portugal. Between 1886 and 1966, Portugal lost an estimated 2.6 million people to emigration. Emigration remained high until 1973 and the first oil shock that slowed the economies of West European nations and reduced employment opportunities for Portuguese workers.

The main motive for emigration, at least in modern times, was economic. Portugal was long among the poorest countries in Europe. With the countryside able to support only a portion of farmers' offspring and few opportunities in the manufacturing sector, many Portuguese had to go abroad to find work. In some periods, Portuguese emigrated to avoid military service. Thus, emigration increased during World War I and during the 1960s and early 1970s, when Portugal waged a series of wars in an attempt to retain its African colonies.

For centuries it was mainly men who emigrated. Around the turn of the century, about 80 percent of emigrants were male. Even in the 1980s, male emigrants outnumbered female emigrants two to one. Portuguese males traditionally emigrated for several years while women and children remained behind. For several decades after World War II, however, women made up about 40 percent of emigrants.

The United States, Venezuela, France, Luxembourg and many other countries all received very substantial numbers of immigrants. This net emigration came to an end in the mid-1980s, when Portugal began to receive immigrants on a significant scale, but the onset of a harsh recession in the first years of this decade has caused emigration to shoot up again.

Nowadays thousands of young unemployed professionals are escaping Portugal’s crippling economic crisis by finding jobs in former colonies. The construction sector has been particularly hard-hit, making emigration particularly attractive to architects, engineers, and manual laborers. Young people nowadays are leaving more to Brazil, Angola and Mozambique, where at least there is no language barrier. In the past two years there has been a 6.3% increase in Portuguese moving to the US, a 16% increase in those moving to Canada and a 4.8% increase in those heading to Australia. They are also moving to England, France, the Netherlands, Belgium, Germany and, particularly sharply, into Switzerland. It was in Switzerland where the alarm was first sounded after Portuguese were found sleeping in the street in freezing winter temperatures.

The general view is that the situation is not going to get better. It is estimated that over five million Portuguese live abroad. In Portugal, where the youth unemployment rate stands at 27%, some 40% of 18 to 30-year-olds say they would consider emigrating for employment reasons. This is the biggest emigration wave since the 1960s. In the past, it was villagers who left for a better life. Now it is the skilled and well-educated. The number of Portuguese registered at consulates in Brazil jumped by some 60,000 between 2009 and 2010. Today, there are around 3,000 Portuguese companies in Angola.

The situation seems to be quite the same in Lithuania. After Lithuania joined European Union, emigration became a big problem in the country. Mostly common emigrants are young people (20 – 29). The data shows that 40, 5% of all emigrants in 2010 were young people. This problem intensifies during financial crisis: lack of jobs and low salaries are the main reasons. What is more, a big percentage of emigrants have University diplomas. It means that the value of diplomas is low or the market for graduates is too small. In 2010 about 50% of all emigrants from Lithuania went to Great Britain, 15% - to Ireland. Norway 5,8%, Germany 4,6 % and Spain 4,3% are also in the top.

Due to the diagram Portugal was the third and Lithuania was the sixth in the euro zone unemployment rate in the beginning of 2012.

EMIGRACIJA

Emigracija visais laikais buvo didelė problema Portugalijoje. Tarp 1886 ir 1966 metų dėl emigracijos Portugalija prarado apie 2,6 milijonus gyventojų. Emigracijos lygis išliko aukštas iki 1973 metų, kai įvyko pirmasis naftos kainų šuolis, kuris sulėtino Vakarų Europos šalių ekonomiką ir sumažino užimtumo galimybes Portugalijos darbuotojams.

Pagrindinė emigracijos motyvacija, bent moderniaisiais laikais, buvo ekonominė. Portugalija ilgai buvo viena iš pačių neturtingiausių Europos šalių. Kadangi kaimo gyventojai galėjo išlaikyti tik dalį savo palikuonių ir kadangi turėjo tik keletą darbo galimybių dirbtuvių sektoriuje, tai daug portugalų turejo vykti į užsienį, kad rastų darbo. Tam tikru laikotarpiu portugalai emigravo, kad galėtų išvengti karinės tarnybos. Tokiu būdu emigracija padidėjo per Pirmąjį pasaulinį karą ir per 1960 metus ir 1970 metų pradžią, kai Portugalija kariavo siekdama išsaugoti savo kolonijas Afrikoje.

Visais amžiais vyrai dažniausiai emigruodavo. Amžiaus pabaigoje, apie 80proc. emigrantų buvo vyrai. Net 1980 metais vyrai emigrantai persvėre moterų emigrančių skaičių santykiu 2:1. Portugalų vyrai tradiciškai emigruodavo keleriems metams, kai tuo tarpu palikdavo moteris ir vaikus namie. Tačiau, keletą dešimtmečių po Antrojo pasaulinio karo moterys sudarė 40proc. emigrantų.

JAV, Venesuela, Prancūzija, Liuksemburgas ir dar daug kitų šalių priėmė labai reikšmingą imigrantų skaičių. Ši neto emigracija ėjo į pabaigą 1980 metų pabaigoje, kai Portugalija sulaukė reikšmingo imigrantų skaičiaus, bet didelės recesijos pradžia pirmaisiais šio dešimtmečio metais sukėlė dar vieną emigracijos lygio kilimą.

Dabar tūkstančiai jaunų bedarbių profesionalų bėga nuo suvaržytos ekonominės krizės ieškodami darbų buvusiose kolonijose. Statybos sektorius ypatingai stipriai paveiktas, todėl daug architektų, inžinierių ir k.t. emigruoja. Jauni žmonės šiomis dienomis emigracijai labiau renkasi Braziliją, Angolą, Mozambiką, kur nėra kalbos barjero. Pastaraisiais dvejais metais 6,3proc. daugiau portugalų atvyko į JAV, 16proc. – į Kanadą ir 4,8proc. – į Australiją. Taip pat jie kraustosi į Angliją, Prancūziją, Olandiją, Belgiją, Vokietiją ir itin dažnai į Šveicariją, kur buvo pranešta apie žiemą gatvėje sušalusius miegančius portugalus.

Bendras vaizdas yra toks, kad situacija nesiruošia gerėti. Yra įvertinta, jog apie penkis milijonus portugalų gyvena užsienyje. Portugalijoje, kur jaunimo nedarbas siekia 27proc., apie 40proc. 18-30 metų žmonių teigia, jog sutiktų emigruoti dėl nedarbo priežasčių. Tai yra didžiausia emigracijos banga nuo 1960 metų. Tais laikais emigruoti dėl gero gyvenimo pasirinkdavo gyvenantys kaime. Tuo tarpu dabar emigraciją renkasi kvalifikuoti ir turintys gerą išsilavinimą žmonės. Tarp 2009 ir 2010 metų Brazilijoje Portugalijos konsulate registruotų žmonių skaičius išaugo iki 60,000. Šiandien apie 3,000 portugalų kompanijų yra įsteigta Angoloje.

Situacija panaši ir Lietuvoje. Po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą, emigracija tapo didele šalies problema. Dažniausiai emigrantai yra jauni žmonės (nuo 20 iki 29 metų). Remiantys duomenimis 40,5proc. visų emigrantų 2010 metais buvo jaunimas. Ši problema spartėja per finansinę krizę: darbo trūkumas, žemi atlyginimai yra pagrindinės priežastys. Taip pat didelis procentas emigrantų yra baigę universitetus. Tai reiškia, jog diplomo vertė yra maža arba šalies rinka diplomantams yra per maža. 2010 metais apie 50proc. visų Lietuvos gyventojų išvyko į Didžiąją Britaniją, 15proc. – į Airiją. Norvegija 5,8proc., Vokietija 4,6proc. ir Ispanija 4,3proc. yra taip pat dešimtuke.

Remiantis diagrama, Portugalija yra trečioje ir Lietuva yra šeštoje vietoje eurozonos nedarbo lygio reitinge 2012 metais.