João II - The perfect prince

João II ( 3 March 1455 - 25 October 1495) was the thirteenth king of Portugal and the Algarves. He is known for reestablishing the power of the Portuguese throne, reinvigorating its economy, and renewing its exploration of Africa and the Orient . The nickname the Perfect Prince is a late description and refers to Niccolò Machiavelli's work The Prince. João II is considered to have lived his life exactly according to the writer's idea of a perfect prince. To his contemporaries, João II was known as the Tyrant.


The son of King Afonso V of Portugal by his wife, Isabel of Coimbra, princess of Portugal, João II succeeded his father in 1477 when the king retired to a monastery, but only became king in 1481.After the official accession to the throne in 1481, João II took a series of measures to curtail the overgrown power of his aristocracy and to concentrate power in himself. Immediately, the nobles started to conspire. Letters of complaint and pleas to intervene were exchanged between the Duke of Braganza and Queen Isabella I of Castile. In 1483, this correspondence was intercepted by royal spies. The House of Braganza was outlawed, their lands confiscated and the duke executed in Évora. The king is reported to have said, concerning the rebellious nobles: "I'm the lord of lords, not the server of servants". Following the crackdown, no one in the country dared to defy the king and João II saw no further conspiracies during his reign.


Facing a bankrupt kingdom João II showed the initiative to solve the situation by creating an agile regime in which the Council of Scholars took a vital role. The king then conducted a search population and selected members of the Council according to their abilities, talents, and credentials. Popular complaints on judicial acts normally had the sympathy of the king. João II exploration policies also paid great dividents. Even before the Tordesilhas Treaty, such was the profit coming from João II investments in the overseas explorations and expansion that the Portuguese currency had become the soundest in Europe. The Kingdom could finally collect taxes on its own as all of its debts had been paid off, mainly thanks to its main gold source at that time, the coast of Guinea.


João II famously restored the policies of Atlantic exploration, reviving the work of his great-uncle, Henry the Navigator. The Portuguese explorations were his main priority in government, pushing south the known coast of Africa with the purpose of discovering the maritime route to India. During his reign, the following was achieved:
• 1482 - The first European settlement outside of Europe is founded, the coastal fortress and trade post of São Jorge da Mina ( Elmina ).
• 1484 - Diogo Cão discovered the Congo River
• 1488 - Bartolomeu Dias rounded the Cape of Good Hope
• 1493 - Álvaro Caminha started the settlement of the São Tomé and Príncipe islands

The complete extent of Portuguese voyages of exploration during this period is unknown. Much was kept secret for fear of competition by neighbouring Castile. The archives of this period were destroyed in the fire after the 1755 Lisbon earthquake and what was not destroyed during the earthquake was either stolen or destroyed during the Peninsular War or otherwise lost. Modern historians still debate their true extent.


When Columbus returned from his voyage he thought of first stopping by in Lisbon in order to claim his victory in front of King João II. King’s only response to this was that under the treaty with Spain, Columbus's discoveries lay within Portugal's sphere of influence. Before Columbus even reached Isabella of Castile, João II had already sent a letter to them threatening to send a fleet to claim it for Portugal. Spain quickly hastened to the negotiating table which took place in a small town near the Portuguese border named Tordesillas. There was also a papal representative during that occasion in order to act as mediator. The result of this would be the famous Treaty of Tordesillas.


João II died at Alvor without leaving male issue. Because of the hatred much of the Portuguese nobility had for him, the poisoning was never ruled out. He was succeeded by his first cousin Manuel I.


Joao II – tobulasis princas

Joao II ( 1455 Kovo 3 – 1495 Spalio 25) buvo tryliktasis Portugalijos ir Algarvės karalius. Jis įėjo į istoriją kaip žmogus, iš naujo įtvirtinęs valdovo galias savo šalyje, atgaivinęs tuometinę Portugalijos ekonomiką bei atnaujinęs tyrinėjimus, nukreiptus į Afriką ir Rytų šalis.
Joao II pradėtas vadintis ‘tobuluoju princu’ ryšiumi su Niccolo Machiavellio veikalu ‘Valdovas’ . Joao II nugyveno savo gyvenimą tiesiog idealiai laikydamasis Machiavelio iškeltos tobulo valdovo vizijos.

Joao II gimė karaliaus Alfonso V bei Isabelės, Portugalijos princesės, šeimoje. Joao II paveldėjo sostą dar 1477 metais, kai jo tėvas pasitraukė į vienuolyną, tačiau oficialiai karaliumi sugebėjo tapti tik 1481metais.
Po oficialios karūnacijos 1481 metais , Joao II ėmėsi rimtų priemonių norėdamas ženkliai apriboti savo dvaro aristokratijos teises, taip norėdamas sukoncentruoti galią savo rankose. Šio karaliaus žingsnio suerzinti kilmingieji nedelsdami atsidėjo įvairių sąmokslų kūrimui. Braganzos kunigaikštis ir Kastilijos karalienė Izabelė pradėjo susirašinėjimus tarpusavyje, kuriuose išliedavo savo nusiskundimus bei nepasitenkinimą esama situacija valdžios atžvilgiu, ragindami vieni kitus imtis ryžtingų žingsnių ir priešintis tokiam karaliaus savivaliavimui. Tačiau 1483 metais rūmų šnipams pavyko perimti kelis laiškus ir tokiu būdu šis susirašinėjimas buvo iškeltas dienos švieson. Braganzos šeima buvo paskelbta išdavikais, visos šeimai priklausiusios žemės buvo nusavintos, o pats Kunigaikštis nuteistas mirties bausme , kuri buvo sėkmingai įvykdyta Evoroje. Reaguodamas į maištingus kilminguosius, karalius yra pasakęs : „ Aš esu valdovų valdovas, o ne tarnų tarnas“. Paveikti Braganzos žiauraus pavyzdžio daugiau nei vienas šalyje nedrįso nepaklusti valdovui.

Portugalijoje iškilus bankroto grėsmei, Joao II ėmėsi spręsti nepalankią situaciją, sukurdamas lanksčią tvarką, kurioje lyderio vietą užėmė mokslininkų taryba. Joao pats vadovavo asmenybių paieškai ir parinko tarybos narius, atsižvelgdamas į jų gebėjimus, talentus bei kvalifikaciją.
Joao tyrinėjimų politika taipogi atliko vedančią rolę, gaivinant šalies ekonomiką. Dar net nepasirašius Tordešilo sutarties, Portugalija nemenką pelno dalį gaudavo iš užjūrio ekspedicijų. To pasekoje Portugalijos valiuta tapo viena stipriausių valiutų visoje tuometinėje Europoje .
Karalystė pagaliau pati buvo pajėgi rinkti mokesčius į savo iždą, nes visos skolos jau buvo apmokėtos. Prie šios padėties įsitvirtinimo ženkliai prisidėjo Gvinėjos pakrantėje atrasti aukso klodai.

Joao II išgarsėjo atkūręs Atlanto tyrinėjimų politiką, taip užbaigdamas savo protėvio , Tyrinėtojo Henriko pradėtą darbą. Portugalijos pasiekimai atradimų srityje buvo karaliaus prioritetinė vertybė. Pagrindinis ekspedicijų tikslas buvo suformuluotas kaip tikslas atrasti jūrų kelią į Indiją. Joao valdymo metu buvo pasiekti šie atradimai :

1482m. - pirmasis prekybos taškas už Europos ribų
1484m. - Bartolomeu Dias pasiekė ir apiplaukė Gerosios Vilties kyšulį
1493m. - Álvaro Caminha pradėjo San Tomės ir Prinsipės salų apgyvendinimą

Galutinė Portugalų kelionių ir pasiekimų apimtis nėra žinoma. Daug ekspedicijų buvo laikoma paslaptyje , nes buvo baiminamasi konkurencijos su kaimyninėmis šalimis Šio laikotarpio archyvai buvo sunaikinti gaisro, kilusio dėl žemės drebėjimo Lisabonoje 1755 metais. O tai, kas išliko šios tragedijos metu , tapo arba vagišių grobiu, arba buvo sunaikinta kitomis aplinkybėmis . Šiais laikais vis dar nėra nurimę istorikų ginčai dėl tikrosios ekspedicijų apimties.

Grįždamas iš savo pergalingos ekspedicijos Kolumbas planavo pirmaiausia apsilankyti Lisabonoje ir ten patvirtinti savo pergalingą pasiekimą Joao II . Tačiau vienintelis Joao II atsakas į tai buvo teiginys, jog po sutarties su Ispanija pasirašymo Kolumbo pasiekimo dalis priklauso ir Portugalijos įtakos sferai. Dar Kolumbui nepasiekus Ispaniją, karalius Joao II jau buvo išsiuntęs grasinamąjį laišką Isabellai, su reikalavimu pripažinti atradimą Portugalijos vardu. Šio grasinimo paraginta, Ispanija suskubo prie derybų stalo. Derybos vyko nedideliame miestelyje netoli Portugalijos sienos – Tordesilijoje. Jose kaip tarpininkas dalyvavo netgi pats popiežius. Šių derybų rezultatas – pasirašyta Tordesilijos sutartis.

Joao II mirė Alvore, nepalikdamas jokio savo įpėdinio. Kadangi dauguma Portugalijos kilmingųjų niekada neatsisakė slaptos neapykantos savo valdovui, nunuodijimo kaip mirties priežasties versija niekada nebuvo paneigta. Joao II valdovo poste pakeitė jo pirmos eilės pusbrolis Manuelis I.