Lenda do rio de ANYKŠTA e da pedra de PUNTUKAS

Anteriormente, a pedra de Puntukas esteve na parte funda da floresta. Ninguém não soube nem ouve sobre a pedra. No aquele tempo, onde agora o rio de Anykšta corre ao lado do rio de Šventoji, a família Anykščiai morou.
A família de Anykščiai morou muito bem: não teve nem problemas, nem fome. Ninguém pôde tocar a família, nem aproximar-se. A Mãe de Anykšta foi uma curandeira poderosa. Ela teve o simbolo milagroso, que pôde destruir algum diabo que visse o simbolo dela.
Todos diabos estiveram zangados com mãe de Anykšta, com família de Anykščiai, e uma vez o diabo velhissimo decidiu matar o mãe de Anykšta e destruir a casa dela com uma pedra, cujo nome é Puntukas.
Aquele diabo velhissiimo chamou o neto dele e mandou-o fazer aquele trabalho. O neto tentou levantar a pedra, mas a pedra de Puntukas era pesada demais. Em seguida, o filho de diabo velhissimo tentou levantar a pedra, mas ele não pôde levantar a pedra também.
O diabo velhissimo esteva zangado com o neto e o filho e gritou: “Os diabos estão fracos demais, não puderam mudar a pedra pequena. Eu vou demonstrar o que o diabo velho pode fazer e destruir a casa com a minha mão“.
Toda a família dos diabos veio ver a pedra e o diabo velhissimo tentou uma vez, duas vezes e três vezes, mas a pedra não mudou. Todo família dos diabos começou a rir do diabo. Então, o diabo zangou-se e assobiou e todos diabos de todas esquinas vieram ajuda-lo. O avô diabo mandou: “Levem, meus netos, essa pedra e destruam a casa da bruxa de Anykšta“.
Os diabos escutaram avô de os todos diabos. Eles tentaram uma vez - a pedra mudou, tentaram duas vezes - e levaram a pedra por cima dos árvores, mas pesadamente e começaram a levar a pedra.
Mas o Trovão (thunder) não gosta dos diabos. Quando ele viu aqueles diabos, o Trovão lançou as flechas ardentes nos diabos. A pedra baixou na terra de Anykščiai. Pessoas chamaram a essa pedra o nome de Puntukas.

Mais informação: http://turizmas.info/aplankyk/lietuva/anyksciu/puntuko-akmuo/25/49VrtY

Quero agrodecer ao Rui Teixeira pela Ajuda.

Legenda apie Anykštą ir Puntuko akmenį

Puntuko seniau akmuo seniau gulėjo giliai girioje. Niekas apie jį nieko nežinojo ir negirdėjo. Tuo metu, kur dabar Anykščių upė įteka į Šventosios upę, gyveno Anykštos giminė. Gerai gyveni Anykštos giminėm nei vargo, nei bado nematė.Nelabieji ir prisiartint prie tos giminės negalėjo. Motina Anykšta buvo galinga žynė. Turėjo ji stebuklingą ženklą, kurį pamatę nelabieji skradžiai į žemę prasmegdavo.

Pyko nelabieji ant motinos Anykštos, ant jos giminės ir sumanė kartą seniausias nelabasis ją pribaigti, jos pirkią akmeniu užversti.

Pasišaukė nelabasis savo sūnaitį ir įsakę jam tą darbą atlikti. Ir šiaip mėgino mažasis tą akmenį pakelti, ir taip, o akmuo nė krust. Atbėgo sūnaitis pas senelį ir verkdamas skundžiasi, kad negali akmens nė iš vietos pajudinti. Pasiuntė tada senis nelabasis savo sūnų, kad jis tą darbą atliktų. Mėgino sūnus tą darbą atlikti, bet akmuo nė krust. Atėjo sūnus pas tėvą ir sako, kad negali to akmens nė iš vietos pajudinti.

Supykęs senis suriko: „Tai silpni dabar pasidarė nelabieji, menko akmenioko iš vietos pakelti negali. Žiūrėkite aš, kad ir senas, bet dar tą akmenioką viena ranka paėmęs numesiu ant tos raganos pirkios!“

Nuėjo visa nelabųjų giminė prie to akmens. Griebė senis nelabasis akmenį šiaip, griebė taip, o akmuo nė krust. Dar kartą pamėgino pakelti jis akmenį, bet tik prakaitu pasipylė, ir vis tiek nieko neišėjo. Pavargo senis, ėmė dairytis aplinkui. Mato, kad sūnus ir vaikaičiai plyšta juoku.

Supykęs senis, kad sušvilps, net lapai nuo medžių pabiro. Subėgo nelabųjų, kiek uodų girioje. Senis jiems ir sako: „Neškite vaikaičiai, tą akmenioką ir meskite ant raganos Anykštos pirkios“.

Paklausė nelabieji senio. Iš visų pusių aplipo akmenį. Griebė kartą – akmuo pajudėjo, griebė antrą – nuo žemės pakėlė, griebė dar kartą – virš medžių iškėlė ir nors sunkiai, bet ėmė nešti.

Baisiai neapkenčia Dundulis nelabųjų. Kur tik juos pamato, tuoj ugninę strėlę į juos paleidžia. Tai ir dabar, pamatęs nelabųjų darbą, kaip trenks į juos iš giedro dangaus, nelabieji į visas puses pasipylė, o akmuo čia pat nukrito. O žmonės Puntuku akmenį pradėjo vadinti.

Daugiau informacijos: http://turizmas.info/aplankyk/lietuva/anyksciu/puntuko-akmuo/25/49VrtY

Dėkoju Rui Teixeira už pagalbą.