Alfama – historical district of Lisbon

                      Alfama is the oldest district of Lisbon,  spreading on the slope between the Castle of Lisbon and the Tejo river. Its name comes from the Arabic Al-hamma, meaning fountains or baths. It contains many important historical attractions, with many Fado bars and restaurants.

                      During the times of Moorish domination, Alfama constituted the whole of the city, which later spread to the West.  Alfama became inhabited by the fishermen and the poor, and its condition as the neighbourhood of the poor continues to this day. The great 1755 Lisbon Earthquake did not destroy the Alfama, which has remained a picturesque labyrinth of narrow streets and small squares. Lately the neighbourhood has been invigorated with the renovation of the old houses and new restaurants where Fado can be enjoyed.

                      Overlooking the Alfama is the mediaeval Castle of São Jorge, royal residence until the early 16th century and now offering the best views of the city. In the slopes of Alfama there are other terraces from which to see the city, like the Miradouro de Santa Luzia, near the church of the same name and over remnants of the Moorish city walls, and the Miradouro das Portas do Sol. Near Miradouro of Santa Luzia is located the Museum of Decorative Arts, a 17th-century mansion with magnificent interiors.

Among the churches of the Alfama are Lisbon Cathedral (12th–14th centuries), the oldest of the city and located to the West of the neighbourhood, the Convent of the Grace (18th century), near the Castle, the mannerist Monastery of São Vicente de Fora (late 16th–18th century), where the Kings of the House of Braganza are buried, and the baroque Church of Santa Engrácia (17th century), now converted into a National Pantheon for important Portuguese personalities.

                      Alfama yra seniausias Lisabonos rajonas, išsidriekęs nuo Lisabono pilies iki Tejo upės. Alfamos vardas kilo iš arabų kalbos žodžio Al-hamma, reiškiančio fontanus ar vonias. Šiuo metu rajoną sudaro daugiausiai istoriniai objektai, fado muzikos barai ir restoranai.

                      Maurų dominavimo laikais, Alfama sudarė visą miestą, išsiplėstama į Vakarus. Alfama buvo apgyvendinta žvejais ir vargšais. Taip pat ir šiandien rajono kaiminystėje gyvena vargšai. 1775 metų Lisabonos žemės drebėjimas nesunaikino Alfamos, kuri jau buvo tapusi siaurų gatvių ir mažų aikščių labirintu. Laikui bėgant vargšų kaiminystė buvo pakeista į restoranus, kur galima išgirsti fado muzikos.

                      Alfamos panoramai yra viduramžiška Jurgio pilis, kuri nuo XVI amžiaus siūlo geriausią rajono vaizdą. Alfamoje yra ir daugiau terasų, iš kurių galima pasigrožėti rajono panorama. Pavyzdžiui Miradouro de Santa Luzia, esanti netoli to paties pavadinimo bažnyčios ir Maurų miesto sienos. Šalia Miradouro de Santa Luzia yra dekoratyvinio meno muziejus – XVII amžiaus rūmai didingu interjeru.

                      Kalbant apie Alfamos bažnyčias, seniausia bažnyčia yra Lisabonos katedra (XII – XIV amžius), Dievo malonės vienuolynas netoli pilies (XVIII amžius), šv. Vincento vienuolynas, kur yra karalių palaikai (XVI – XVIII amžius) ir baroko laikų šv. Engrancijos bažnyčia, dabar paversta svarbių Portugalijos asmenų partenonu.