Edgar Martins

Edgar Martins is Portuguese photographer and author. He was born in 1977 in Portugal (Évora). Portuguese by birth, he grew up in Macau, China. This is where in 1996, at the age of 18, he published his first book - a philosophical novel entitled "Mäe, deixa-me fazer o pino” (“Mother, let me do the hand stand”). Same year he moved to the United Kingdom and completed a BA in Photography and Social Sciences in The University of the Arts (London) and an MA in Photography and Fine art in the Royal College of Art.

Edgar Martins was considered by US and UK art critics to be one of the most influential artists of his generation, working with the medium of Photography. The popularity of his art pieces helped Edgar Martin to receive many important awards for his photographic and literally work. He received the prestigious New York Photography Award, Terry O’Neil Award (UK), BES Photo Prize and Sony World Photography Award. Martins’ work has been successfully exhibited in Asia, America and Europe. His work has featured in various periodicals, such as “Source” or “Art Review”, “Blueprint and Creative Review”. His pieces are collected in museums, public and private collections in the entire world.

Edgar Martins is known for his series of photographs, which mostly examines landscape and suburban life. His intention is to catch on film the opposition, isolation and the alienation and the tension between urban and suburban surroundings. Photographer‘s goal is to disorientate his public and make them to draw their own conclusions.





In the July 6th, 2009, edition of the “New York Times Magazine” published Edgar Martins’ photo essay entitled “Ruins of the Second Gilded Age”, which was intended to capture evidence of the national real estate bust. The day after the publication, commentators pointed out that the published images were digitally altered. That objects to earlier Martins’ state that he does not use Photoshop or other “darkroom manipulations”: “When I photograph I don’t do any post production to the images, either in the darkroom or digitally, because it erodes the process. So I respect the essence of these spaces”. Also he labeled the New York Times story as editorial photojournalism, which means that no alterations in the pictures are allowed. The essay was immediately removed from the website and followed by the analysis, which showed that symmetrical images were created by mirroring half of the photograph and adding small, asymmetrical details to the mirrored half.



Edgar Martins tried to find his way out of this story, but nothing helped. The public felt deceived and claimed that the main problem was not the digital manipulation, but lying about it.

---------

Edgar Martins yra portugalų fotografas ir rašytojas. Jis gimė 1977 metais Portugalijoje, Evoros mieste. Nors ir gimė Portugalijoje, jis užaugo Kinijoje, Makau mieste. Būtent čia, sulaukęs 18 metų, jis išleido savo pirmąją knygą – filosofinę novelę, pavadinimu „Mäe, deixa-me fazer o pino“ („Mama, leisk man atsistoti ant rankų“). Tais pačiais metais jis persikėlė į Didžiąją Britaniją, kur baigė Fotografijos ir socialinių mokslų bakalauro studijas Londono menų universitete bei Fotografijos ir vaizduojamojo meno magistrantūros studijas Karališkame meno koledže.
Edgar Martins JAV ir Didžiosios Britanijos kritikų buvo laikomas vienu įtakingiausiu savo kartos menininkų, dirbančių su fotografijos mediumu. Jo darbų populiarumas padėjo pelnyti daugybę svarbių apdovanojimų tiek už fotografijos, tiek už literatūros kūrinius. Jis laimėjo prestižinį Niujorko fotografijos apdovanojimą, Terry O‘Neil apdovanojimą, BES foto prizą ir Sony pasaulio fotografijos apdovanojimą. Martins darbai buvo sėkmingai eksponuojami Azijoje, Amerikoje ir Europoje. Jo darbai pasirodė įvairiuose periodiniuose leidiniuose, tokiuose kaip „Source“ ar Blueprint and Creative Review“. Jo darbai yra laikomi muziejuose, viešose ir privačiose kolekcijose visame pasaulyje.
Edgar Martins yra žinomas dėl fotografijų, kurios daugiausiai analizuoja peizažus ir priemiesčio gyvenimą. Jo tikslas yra užfiksuoti opoziciją, izoliaciją, susvetimėjimą bei įtampą tarp miesto ir priemiesčio. Fotografo tikslas yra suklaidinti savo publiką ir priversti padaryti asmeniškas išvadas.
2009 metais, liepos 6 d., „New York Times Magazine“ leidinys išspausdino Edgar Martins foto esė, pavadinimu „Antrojo paauksuoto amžiaus griuvėsiai“, kuris turėjo užfiksuoti nacionalinio nekilnojamojo turto bankrotą. Sekančią dieną komentatoriai atkreipė dėmesį, jog išspausdintos nuotraukos buvo skaitmeniniai retušuotos. Tai prieštarauja ankstesniam Martins pareiškimui, jog jis nenaudojo „Photoshop“ ar kitų „tamsaus kambario klastojimo priemonių“: „Kai aš fotografuoju, nesinaudoju jokiomis tamsaus kambario ar skaitmeninėmis priemonėmis, nes tai suardo visą procesą. Aš gerbiu šių erdvių esmę“. Be to, jis apibūdino savo „New York Times“ esė kaip redakcine fotožurnalistika, kas neleidžia nuotraukose daryti jokių pakitimų. Esė buvo tuojau pat panaikinta iš internetinio puslapio, bei sulaukė analizės, kuri parodė, jog nuotraukose esanti simetrija buvo sukurta panaudojant veidrodinį vienos nuotraukos pusės atspindį bei pridedant smulkių, asimetriškų detalių.
Edgar Martins mėgino išsisukti iš šios istorijos, tačiau publika jautėsi nuvilta ir tvirtino, jog blogiausia buvo ne skaitmeninis retušavimas, bet melas.