.JPG)
Manoel de Oliveira
Manoel Candido Pinto de Oliveira (gruodžio 11, 1908m.) yra Portugalijos režisierius, gimęs Cedofeita, Porto mieste. Šiuo metu jis yra seniausias vis dar kuriantis režisierius pasaulyje. Jam jau 101 metai! Tai vienas iš režisierių, kurio karjera prasidėjo nuo tyliųjų filmų, kaip " Douro upė" (1931) ir tęsiasi iki paskutiniojo Manuelio darbo " Šviesiaplaukės merginos nepaprastumas"(2009), kuris neseniai buvo įtrauktas į Berlyną. Nuo tada, Oliveira yra pastatęs daugiau nei 50 filmų. Jo darbai gavo pasaulinį pripažinimą daugelyje festivalių, institutų ir akademijų. Manoel de Oliveira kūryba atspindi unikalų ir originalų gyvenimą, kurį jis rodo filmuose. Manuelis taip pat buvo puikus sportininkas (šuolių su kartimi Portugalijos čempionas), lenktynininku, trapecijos meistru, Douru upės vyno gamintoju ir vieno iš žinomiausių portugalų passamania fabrikų direktoriumi, Manoel de Oliveira visada matė savo gyvenimą kaip nesibaigiantį patirties šaltinį, kurio ištakos glūdi nepaprastos asmenybės gyvybiškume, kuris nustebina visus jį pažįstančius žmones.
Portugalijos istorija ir kultūros identitetas neretai darė įtaką Oliveira'os darbams. Ryšys tarp dokumentikos ir fantastikos, teatro kine, teksto ir vaizdų, garsų ir muzikos nepriklausomybė, kaip ir žmonių santykiai yra nuolat atrandami jo kūryboje. Jie ypač pastebimi istorijose apie vyrus ir moteris, kurios buvo paimtos iš novelių ir pjesių..
Jo režisieriaus karjera
Oliveira lankė mokyklą Galicijoje, Ispanijoje ir jo paauglio tikslas buvo tapti aktoriumi. Jis būdamas 20 metų amžiaus mokėsi italų kino režisierius Rino Lupo's mokykloje, tačiau vėliau pakeitė savo nuomonę, pamatęs Walther Ruttmann dokumentinį filmą “Berlynas: miesto simfonija”. Tai paskatino jį režisuoti savo pirmąjį filmą, taip pat dokumentinį, pavadinimu “Douro, Faina Fluvial” (1931).
1963 m. “Pavasario apeigos”, dokumentinis filmas, buvo labai svarbus posūkis jo karjeroje. Tai buvo netrukus po niūraus filmo “Medžioklė”, kuris kontrastavo su ankstesniais šviesiais, laimingais dokumentiniais filmais. Nepaisant visuotinio pripažinimo, jis nebegrįžo į režisieriaus vietą iki 1970 metų. Nuo 1990 m. (kai jam sukako 82), jis surežisuoja bent vieną filmą per metus.
Oliveira teigia, jog režisuoti filmą jam yra didelis malonumas ir jis tai daro nekreipdamas dėmesio į neigiamas reakcijas ir kritiką. Jis išlaiko ramų gyvenimą, šiek tiek atsiribojus nuo prožektorių, nepaisant daugkartinių apdovanojimų Kanų, Venecijos ir Monrealio kino festivaliuose. Manoel de Oliveira buvo apdovanotas dviem karjeros apdovanojimais “Auksinių liūtų” festivalyje 1985 m. ir 2004 m. bei "Auksinės palmės” apdovanojimuose už viso gyvenimo pasiekimai 2008 metais.
Jis taip pat yra žinomas plačia žanrų įvairove: dramos, dokumentikos, trumpų filmų, komedijos žanrais. Be to, į filmografiją jis įsiamžino kaip: režisierius, rašytojas, redaktorius, aktorius, prodiuseris, operatorius, garso operatorius.
Štai keletas ištraukų iš interviu (Euronews) su Manoel de Oliveira. Kai jo buvo paklausta, kąs jį skatina taip aktyviai dirbti ir per pastaruosius du dešimtmečius surežisuoti bent vieną filmą per metus, jis atsakė:
"Nėra jokios paslapties - tai darbas! Nuolatinis darbas, nesiliaujanti iniciatyva. Mano gyvenimas yra toks sudėtingas, - man reikia erdvės aplink save, aplink mane vyksta tiek daug įvykių, o mano namas yra mažas, ir man šviežio oro. Aš negaliu nei pratęsti laiko, nei padidinti namo. Tai užimtų pernelyg daug laiko, kurio aš negaliu sau leisti. "
Jo nuomone, svarbiausi dalykai gyvenime yra:
"Žinoti, kaip atlikti darbus tinkamai. Švietimas yra svarbiausias dalykas. Vyriausybės požiūriu, svarbiausia turi būti sveikata. Nesveiki žmonės neatneš nieko gero šaliai. Tačiau antroje vietoje turi būti švietimas, o vėliau menas ir kultūra, kurios yra glaudžiai susijusios su švietimu. Žinios yra žmonijos esmė, be to mes nežengsime toliau pažangos keliu. Po to yra visa kita ... "
Manuelio de Oliveiros gyvenimo kredo: sustoję mes mirštame, jei mes nuolat judame- gyvename.
Interviu su Manueliu de Oliveira:
http://www.euronews.net/2008/12/09/manoel-de-oliveira-the-oldest-working-film-director/
Paskutinio jo filmo “Šviesiaplaukės merginos nepaprastumas” pristatymas:
Sem comentários:
Enviar um comentário