João Luis Carrilho da Graça

João Luis Carrilho da Graça (born 1952, in Portalegre) is one of the most famous contemporary Portuguese architects. He has a huge reputation in Portugal, many awards, a long and stellar career of relentlessly minimal sculptural modernist work. By closely studying the landscape and territorial structure Carrilho da Graça is able to develop an architectural programme with plastic sensibility that brings out the expressiveness of a construction and the materials.

Graduating from ESBAL (Lisbon higher-education school of fine-arts) in 1977, in the same year he started his professional life. He lectured at the Faculty of Architecture of the Technical University of Lisbon between 1977 and 1992, at the Autonomous University since 2001 and at the Évora University since 2005. The architect was an invited professor at the Navarra University Architecture School in 2007 and 2010. He has taught at a great number of lectures in seminars and conferences at several international universities. João Carrilho da Graça is published extensively in a number of Architectural books and magazines, most recently in "Electa", Monography "João Luís Carrilho da Graça, Opere E Progetti", 2003. He is distinguished with the Order of Merit of the Portuguese Republic in 1999.

João Luis Carrilho da Graça built work such as the Science and Technology Pavilion, Lisbon and the Algarve Hotel and Tourism School are remarkable demonstrations of his agenda.

His largest and most famous project is the Knowledge of the Seas Pavilion for the Lisbon Expo of 1998. The Pavilion of Knowledge is located next to the central broad walk and the dock. It is made up fundamentally from a vertical volume - the ship which contains the vessels or fragments and which is the center off the exposition area - and from another horizontal block split by an access patio. The horizontal block is virtually suspended, which allows the continuity of the public area between the broad walk and the dock. The vertical volume and the suspended horizontal block cross each other like white concrete megaliths. The access patio is square. It rises up to the entrance by a ramp which accompanies the periphery of the square. This patio and the ramps are lined with grit sandstone. The ground is covered in water. Some walls are covered in ivy.

 João Luís Carrilho da Graça is an architect of the new Lisbon's Cruise Terminal that will be operating by the end of 2013. From the 37 proposals received, the one submitted by Carrilho da Graça was the best positioned in the international competition that took place for the project of the new cruise terminal in Lisbon. According to the jury, the project is valued by lightness, elegance and character of the building, seeking a strong dialogue between the city and the river.

One of the most standout and my favourite work of João Luís Carrilho da Graça is Pedestrian Bridge over the river Carpinteira, Covilhã, Portugal. Resembling a stretched Z when seen from above, the bridge is about 220 meters long. Part of the bridge's drama is obvious: the views of the Serra da Estrela mountain range. Architecturally the drama arises from the slenderness of the horizontal profile and the simplicity of its design. Only round columns of concrete and stone and the wood walkway itself veer from the white planarity that gives the bridge a minimal but alien presence in the natural and urban landscape.

João Luis Carrilho da Graça, gimęs 1952 metais Portalegro mieste, yra vienas žymiausių šiuolaikinių portugalų architektų. Carrilho da Graça yra užsitarnavęs puikią reputaciją Portugalijoje, gavęs daugybę apdovanojimų už jo unikalų stilių – nepalenkiamai minimalistiniai ir skulptūriškai modernūs darbai. Kruopščiai susipažinęs su landšafto ir kraštovaizdžio ypatumais, Carrilho da Graça sukuria tokį architektūrinį planą, kuris leidžia atskleisti visą konstrukcijų bei medžiagų ekspresiją.

1977 metais baigęs Lisabonos aukštąją menų mokyklą (ESBAL) João Luis Carrilho da Graça pradėjo savo kaip profesionalaus architekto karjerą. 1977-1992 metais jis dėstė Lisabonos technikos universiteto Architektūros fakulteto studentams, nuo 2001 metų dėstytojauja nepriklausomame Lisabonos universitete, o nuo 2005 metų – ir Évora universitete. 2007 ir 2010 metais kaip kviestinis dėstytojas skaitė paskaitas Navarra universiteto Architektūros mokykloje. Carrilho da Graça skaitė pranešimus daugybėje konferencijų ir seminarų keliuose tarptautiniuose universitetuose. Architekto straipsniai plačiai publikuojami daugelyje architektūros leidinių, tokių kaip žurnale "Electa", taip pat 2003 metais yra parašęs savo monografiją "João Luís Carrilho da Graça, Opere E Progetti". Carrilho da Graça yra gavęs Portugalijos Respublikos ordiną „Už nuopelnus“ 1999 metais. 

Tarp žymiausių João Luis Carrilho da Graça projektuotų darbų paminėtini tokie statiniai, kaip Mokslo ir technologijų paviljonas, Lisabonos ir Algarve viešbučių ir turizmo mokykla.

Tačiau pats didžiausias ir svarbiausias jo projektas yra Jūrų mokslo paviljonas, statytas specialiai Expo parodai 1998 metais. Mokslo paviljonas yra iškilęs visai šalia centrinės alėjos ir prieplaukos. Paviljono forma iš esmės yra panaši į laivą – vertikalaus ir horizontalaus blokų, atskirtų aikšte prie įėjimo. Horizontalus blokas yra virtualiai tarsi „pakabintas“, o tai sukuria viešosios erdvės nenutrūkstamumo, tęstinumo jausmą taip alėjos ir prieplaukos. Vertikalioji ir horizontalioji pastato dalys kerta viena kitą kaip balti betono megalitai. Aikštė prie įėjimo kyla kampu aukštyn, taip pabrėždama kvadrato periferiją.

João Luís Carrilho da Graça  jūrinę tematiką tęsia naujausiame savo projekte – Lisabonos kruizinių laivų terminale, kuris pradės veikti 2013 metų pabaigoje. Tarptautinėje atrankoje iš 37 pateiktų pasiūlymų, kompetetinga komisija atrinko būtent Carrilho da Graça projektą. Anot komisijos, šis projektas išskiria lengvumu, elegancija ir pastato charakteristika, leidžianti užmegzti dialogą tarp miesto ir upės.

Vienas iš mano mėgstamiausių tikrai išskirtinių João Luís Carrilho da Graça darbų yra pėsčiųjų tiltas virš Carpinteira upės Covilhã mieste Portugalijoje. Tiltas, iš viršaus primenantis įtemptą ir nusitęsusią „Z“ raidę, yra apie 220 metrų ilgio. Vienas iš tilto išskirtinumų yra akivaizdus – atsiveria nepakartojamas Serra da Estrela kalnų grandinės vaizdas. Architektūriniu požiūriu unikalumas atsiranda dėl horizontalaus kontūro grakštumo ir dizaino paprastumo. Tiktai apvalios plieno kolonos ir akmens bei medžio pėsčiųjų takas savaime išsiskiria iš baltos plokštumos, kuri suteikia tiltui minimalistinę, bet svetimą išvaizdą natūraliam mažo miesto kraštovaizdžiui. 

Written by Justina Medžiūnaitė