João Pedro Rodrigues

In 1966 in the capital of Portugal, Lisbon was born a new visionary, a little genius of contemporary Portuguese cinema - João Pedro Rodrigues. Even so he started his career as a movie director only in 1997, he went all his life step by step gaining the knowledge in this area. He was a student and an assistant of memorable Portuguese directors such as Alberto Seixas Santos and Teresa Villaverde.

The first decision of young João was to become an ornithologist, but after finishing these studies he made up his mind to look not for the birds in the sky, but through the artistic camera to the serious issues of contemporary society. To achieve this goal, he spent 4 years of hard studying at the Escola Superior de Teatro e Cinema in Lisbon.

You can ask – what makes him so special, even extraordinary comparing to other contemporary film directors in Portugal?

It is not because of the melancholy in his eyes this young man is mentioned next to such stars as Claire Denis and Tsai-Liang in the latest critics’ reviews. In his movies he seeks the perfection, the perfect balance between total differences – comic point of view and heartbreaking story lines, calm surface and hidden deep meaning. The perverse or tragicomic sexuality and violence, cruelty of our world – two main roads for the thematic he chooses. Rodrigues style is called as austerely classical one: everything is balanced to the maximum; you can not find chaos in his compositions – light and color, music and silence – everything goes together and to the point.

His filmography:

1997 - Parabéns! (Happy Birthday!)
1998 - Viagem à Expo (A Trip to the Expo)
2000 – O Fantasma (The Phantom)
2005 - Odete (Two Drifters)
2007 - China China
2009 - To Die Like a Man


A deep tradition of avant-garde narrative film in Portuguese cinema and radical filmmaking pioneers such as Manoel de Oliveira and Pedro Costa influenced Rodrigues. The Phantom, his the most famous piece of art, presents his curiosity about a human body and sexual identity. Rodrigues is an active member of Portuguese community, because his movies come not only from his own artistic aims, but are always related to the current issues in the country. The Phantom was one way of the representation and response to the growing influence of homosexual culture within the Portuguese artistic circles. As all well-done art it made some controversy in Portugal, but Western Europe, Brazil and USA showed it in their cinemas without any difficulties.

To Die Like a Man - a latest accomplishment of Rodrigues, was nominated as a favorite in the Cannes festival. It again deals with the same important issues of nowadays world – mutability of gender, lost sexuality and identity. The director avoids the old clichés of this type of movies, trying to make this melodramatic story understandable for both - heterosexual and homosexual.

The main attraction of this growing talent is that he never judges and his camera is like an oasis for tolerance. Rodrigues is creating characters that disobey conventional mores, like creating his own utopia of modern world.

*Small footnote for interested: Film-maker João Pedro Rodrigues gives a tour of his home city, from the locations that inspired his movies to riverside restaurants and local bars: http://www.guardian.co.uk/travel/video/2010/sep/30/lisbon-portugal-my-city-guide. Have a nice journey!

Lietuviška versija.

1966-taisiais, po Lisabonos dangumi gimė João Pedro Rodrigues - mažasis šiuolaikinio portugalų kino genijus, nauja vizija. Jo karjera kaip filmų režisieriaus prasidėjo tik 1997, bet jau prieš tai jis sėkmingai mokėsi ir sukosi kino industrijoje, beasistuodamas tokioms portugalų kino legendoms kaip Alberto Seixas Santos ar Teresa Villaverde.

Jaunasis João neiškart priėmė sprendimą pasukti kino kūrėjo keliu. Svajingas jaunuolis iš pradžių ėmėsi ornitologijos, ir tik baigęs šiuos mokslus suvokė, kad tikrasis pašaukimas laukia visai kitur. Į dangų nukreiptos akys, stebėjusios paukščius, ėmė žvelgti pro kameros objektyvą į rimtas ir aktualias šiuolaikinės visuomenės problemas. Norėdamas tobulintis jis praleido sunkius keturis metus besimokydamas kino meno žymiausioje tam skirtoje vietoje Lisabonoje - Escola Superior de Teatro e Cinema.
Galime įtariai paklausti – ir kas gi išskiria šį asmenį, daro jį ypatingu šiuolaikinių Portugalijos kino kūrėjų kontekste?

Ne dėl melancholiško žvilgsnio šis jaunas kūrėjas kritikų prilyginamas tokioms kino pažiboms kaip Claire Denis ar Tsai-Liang. Jis perfekcionistiškai žvelgia į savo darbą, ieško idealaus balanso tarp visiškų skirtybių – komiško vaizdavimo ir už širdies griebiančių siužeto vingių, ramus filmų tempas derinamas su gilia ir sukrečiančia potekste. Kitoks ar net tragikomiškas sesualumas ir smurtas, šiuolaikinio pasaulio žiaurumas – pagrindinės tematinės linijos, kurias jis renkasi. Rodrigues’o stilius įvardinamas kaip modernios klasikos pavyzdys: viskas subalansuota iki maksimumo; nerasi čia kompozicinio chaoso taip būdingo postmoderniam rėksmingam kinui – apšvietimas ir kolorito sprendimai, muzika ir tylos pauzės – viskas greta ir veiksmingai paveiku.

Filmografija:

1997 - Parabéns! (Su gimtadieniu!)
1998 - Viagem à Expo (Kelionė į Expo)
2000 – O Fantasma (Fantomas)
2005 - Odete (Odetė)
2007 - China China (Kinija Kinija)
2009 - To Die Like a Man (Mirti žmogiškai)

Gili avantgardinio pasakojimo tradicija portugalų kine ir radikalaus filmo kūrimo pionieriai (Manoel de Oliveira ir Pedro Costa) įkvėpė Rodrigues. Fantomas, jo populiariausias kūrinys, pristato autoriaus susidomėjimą žmogaus kūnu ir seksualine tapatybe. Režisierius, būdamas aktyvus portugalų visuomenės veikėjas, ir savo filmais siekia ne tik meninių aukštumų, bet ir rūpinasi jų aktualumu šalies bendruomenei. Fantomas – tai viena iš reprezentacijų ir reakcijų į augančią homoseksualų kultūros įtaką Portugalijos bohemiškoje aplinkoje. Kaip ir dauguma puikiai subalansuotų meno kūrinių, šis filmas sukėlė kontraversišką reakciją jo gimtojoje šalyje, tačiau Vakarų Europos, Brazilijos ir JAV kino teatrai itin teigiamai priėmė šį lisaboniečio darbą.

Mirti žmogiškai – vėlyviausias Rodrigues pasiekimas, nominuotas kaip vienas iš Kanų festivalio favoritų. Čia ir vėl bandoma perteikti svarbias nūdienos aktualijas, šįkart – lyties keitimo, prarasto seksualinio identiteto ir greta bendrai pasimetimo, identiteto paieškų problematiką. Režisierius atsisako senų klišių, būdingų šio tipo filmams, melodramatišką istoriją bando padaryti suprantamą tiek heteroseksualų, tiek homoseksualų bendruomenėms.

Pagrindinis šio augančio talentingo autoriaus patrauklumas slypi jo sugebėjime niekuomet neteisti savo sukurtų charakterių, jo kamera tampa tarsi maža tolerancijos oaze. Rodrigues’o kuriami veikėjai – tai pasipriešinimas įvairiausioms mums primetamoms konvencijoms, tai kūrimas savitos modernaus pasaulio utopijos.

*Maža pastaba susidomėjusiems: João Pedro Rodrigues kaip gidas pristato savo miestą, Lisaboną, aptardamas vietas, kurios įkvėpė jo filmus: nuo paupio iki vietinių barų: http://www.guardian.co.uk/travel/video/2010/sep/30/lisbon-portugal-my-city-guide. Smagios kelionės!