Garota De Ipanema

Olha que coisa mais linda
Mais cheia de graça
É ela menina
Que vem e que passa
Num doce balanço
Caminho do mar…
Moça do corpo dourado
Do sol de Ipanema
O seu balançado
É mais que um poema
É a coisa mais linda
Que eu já vi passar…
Ah! porque estou tão sozinho
Porque tudo é tão triste
A beleza que existe
A beleza que não é só minha
Que também passa sozinha
Se ela soubesse
Que quando ela passa
O mundo sorrindo
Se enche de graça
E fica mais lindo
Por causa do amor


Mergaitė iš Ipanemos


Žiūrėk, koks kūrinys – gražesnis,
Grakštesnis.
Tai mergaitė, kuri ateina
Ir praeina,
Saldžiai svyruodama,
Pakeliui link jūros...
Mergaitė auksaspalviu atvaizdu,
Kūnu, įdegusiu Ipanemos saulėje
Žingsniuoja.
Tobulesnė už eiles,
Dar gražesnė,
Ta, kurią aš pats jau mačiau praeinant...
O! Kodėl aš toks vienišas?
Kodėl viskas taip liūdna?
Grožis, kuris egzistuoja.
Grožis, kurio nėra su manimi,
Kuris taip pat praslenka vienišas.
Jei tik ji žinotų,
Kad jai praeinant
Visas pasaulis prisipildo grakštumo
Ir tampa daug nuostabesnis
Dėl meilės.