António de Oliveira Salazar

António de Oliveira Salazar (1889 balandžio 28 – 1970 liepos 27) 1932 – 1968 Portugalijos Ministras Pirmininkas, Prezidentas ir diktatorius. Dešniosios autoritarinės valdymo sistemos – Estado Novo (“Naujoji Valstybė”), kuri kontroliavo Portugaliją 1932-1974 metais, kūrėjas ir lyderis.

Kelias į valdžią

António de Oliveira Salazar 1900 – 1914 studijavo “Viseu” seminarijoje ir norėjo tapti kunigu, tačiau vėliau persigalvojo. Primaisiais respublikonų valdymo metais (1926) “Coimbra” universitete jis studijavo teisę.
Jaunystėje Salazaro įsitraukimas į politiką kilo iš jo katalikiškų pažiūrų, suerzintų naujosios antiklerikalistinės Portugalijos Pirmosios Respublikos. Rašymas į katalikiškus laikraščius bei kova dėl bažnyčios ir jos sekėjų teisių buvo pirmieji jo bandymai dalyvauti visuomeniniame gyvenime.

Jau 1917 Salazaras buvo pakviestas tapti ministru, bet jis atsisakė. Po Nacionalinės revoliuvijos (1926 metais, gegužės 28 dieną) jis įsitraukė į vadovavimą valstybei ir tapo 71 – uoju Portugalijos finansų ministru, tačiau jau liepos 3-čiąją atsistatydino, aiškindamas, kad jis negalės tinkamai dirbti tol, kol vyriausybėje egzistuos ginčai ir socialinė netvarka. Kiek vėliau, kai “Naujoji Valstybė” įsitvirtino valdžioje (1928 metais, balandžio 26 dieną,) jis vėl tapo finansų ministru, kas 1932 jam padėjo tapti 101 – uoju Ministru Pirmininku. Salazaras būdamas Premjeru neatsisakė ir finansų ministro portfelio, o jau 1932 metais jis tapo “Naujosios Valstybės” vadovu – Portugalijos diktatoriumi.

Salazaro rėžimas

Salazaro valdymas buvo griežtai autoritarinis. Jis grindė savo politinę filosofiją katalikų socialinėmis doktrinomis. Salazaras stengėsi išvengti Nacionalinio socializmo pakilimo, tačiau lygiai taip pat jis uždraudė Portugalijos anarchistų ir fašistų partijas, dėl buvimo, jo žodžiais tariant, pagoniškomis ir totalitarinėmis. Salazaras turėjo savo partiją – “Nacionalinė Sąjunga”, kuri buvo suformuota tik tam, kad paremtų Salazaro rėžimą. Diktatorius turėjo ir savo patikimą, slaptą, Gestapo modelio policiją (PVDE – Polícia de Vigilância e Defesa do Estado) kovai su komunistais ir kitais politiniais judėjimais, besipriešinančiais jo rėžimui.

Salazaras išvystė “Naująją Valstybę”. Jo rėžimo pagrindu tapo stabilumas. Vadovo ankstyvosios reformos suteikė finansų stabilumą, taigi ir ekonomikos augimą. Po chaotiškų Portugalijos Pirmosios Respublikos metų, kai net viešoji tvarka buvo sujaukta, Salazaro reformos daugeliui gyventojų atrodė lyg persilaužymas. Nuo 1950 metų iki Salazaro mirties (1970 metais) Portugalijos BVP vienam žmogui vidutiniškai augo po 5.66% per metus. Tai padarė Portugalijos ekonomiką sparčiausiai kylančia Europoje. Finansų stabilumas Salazarui buvo svarbiausias prioritetas. Štai kodėl jis tuo laikotarpiu pasiekė milžinišką populiarumą. Portugalijos pasikeitimas yra žinomas kaip Lição de Salazar" – Salazaro pamoka.

Per antrąjį Pasaulinį karą Portugalijos diktatorius pasiliko nuošalyje, tačiau jis niekada neatsisakė teikti pagalbą Sąjungininkėms, negana to jis palaikė santykius ir su Ašies valstybėmis. Salazaras puikiai veikė tarp dviejų ugnių, išsaugodamas ne tik Portugalijos neutralumą kare, bet ir išvengdamas milžiniškos karo žalos.

Portugalijos diktatorius António de Oliveira Salazar mirė Lisabonoje 1970 metais, liepos 27 dieną. Tūkstančiai žmonių atvyko į laidotuves pagerbti savo mirusio diktatoriaus jo gimtajame mieste Santa Comboje.

Šaltiniai: http://en.wikipedia.org/wiki/Ant%C3%B3nio_de_Oliveira_Salazar

http://en.wikipedia.org/wiki/Estado_Novo_(Portugal)

António de Oliveira Salazar (April 28, 1889 – July 27, 1970) served as the Prime Minister, President and dictator of Portugal from 1932 to 1968. He founded and led the Estado Novo ("New State"), the authoritarian, right-wing government that presided over and controlled Portugal from 1932 to 1974.

Rise to power

António de Oliveira Salazar studied at the

Viseu Seminary from 1900 to 1914 and considered becoming a priest, but changed his mind. He studied Law at Coimbra University during the first years of the Republican government (1926).
As a young man, his involvement in politics stemmed from his Roman Catholic views, which were aroused by the new anti-clerical Portuguese First Republic (1910 – 1926). Writing in Catholic newspapers and fighting in the streets for the rights and interests of the church and its followers were his first forays into public life.

1917 Salazar was invited to become a minister, but he declined.After the 28th May 1926 National revolution, he briefly joined government as the 71st Minister of Finance on June 3, 1926 but quickly resigned, explaining that since disputes and social disorder existed in the government, he could not do his work properly. Later again he became the 81st finance minister on April 26, 1928 after the National Dictatorship (later New State) was consolidated, paving the way for him to be appointed the 101st prime minister in 1932, he remained finance minister too. And since 1932 he became a dictator of Portugal.

Salazar regime

Salazar's regime was rigidly authoritarian. He based his political philosophy around a close interpretation of Catholic social doctrine. Salazar attempted to prevent the rise of National Socialism in Portugal but also he banned Portugal's National Syndicalists, a true Fascist party, for being, in his words, a "Pagan" and "Totalitarian" party. Salazar's own party, the National Union, was formed to support the regime itself. Salazar relied on the secret Gestapo-modeled police (PVDE – Polícia de Vigilância e Defesa do Estado) for fighting the communists and other political movements that opposed the regime.

Salazar developed the New State. The basis of his regime was a platform of stability. Salazar's early reforms allowed financial stability and therefore economic growth. After the chaotic years of the

Portuguese First Republic (1910–1926) when not even public order was achieved, this looked like an impressive breakthrough to most of the population. From 1950 until Salazar's death, Portugal saw its GDP per capita rise at an average rate of 5.66% per year. This made it the fastest growing economy in Europe. Financial stability was Salazar's highest priority. That’s why he achieved then his height in popularity. This transfiguration of Portugal was then known as "A Lição de Salazar" - Salazar's Lesson.

During World War II Salazar steered Portugal down a middle path, but nevertheless provided aid to the Allies, although he maintained the relationships with Axis countries too. Salazar perfectly acted between two fires, he saved Portugal neutrality and avoided the big ravage of World War II.

Salazar died in

Lisbon on July 27, 1970. Tens of thousands, possibly many more, paid their last respects to their dictator at the funeral in his hometown Santa Comba.

Sources: http://en.wikipedia.org/wiki/Ant%C3%B3nio_de_Oliveira_Salazar
http://en.wikipedia.org/wiki/Estado_Novo_(Portugal)