12.11.09

As cores do Carnaval


As cores do Carnaval

O Carnaval é uma celebração conhecida há muito tempo na Europa e em grande parte do mundo. Está direccionado para obrigar o Inverno a partir e a Primavera vir rapidamente. O festival está celebrado 46 dias antes de Páscoa (entre 2 Fevereiro e 6 Março), porque está relacionado muito ao cristianismo, mesmo que tenha uma origem pagã. A tradição cristã origina-se no ano 1091, quando a Igreja católica estabeleceu definitivamente a data da Quaresma. De qualquer modo, a Igreja proibiu a celebração por alguns períodos. Isto aconteceu porque muitos viram o Carnaval como uma celebração com origens pagãs (por exemplo, Saturnália romana) tal como ainda hoje é visto.

Em Portugal o Carnaval está um dos festivais maiores do ano e atrai milhares pessoas de todo o mundo. Os portugueses divertem-se muito todo o mês e zumbem nas cidades mais de que em algum outro período do ano. Mesmo que o festival é um sinal do fim do Inverno e do início da Quaresma como na Lituânia, mas hoje em dia é mais sobre divertimento.
O carnaval espalhou-se em toda a Europa durante os séculos medievais. Esta tradição das culturas ocidentais teve os modelos mais importantes em Paris e Veneza. Depois, junto com os colonizadores o carnaval espalhou-se em todo o mundo e agora o mais espantoso carnaval tem lugar no Rio de Janeiro, Nova Orleães e Veneza. Paradoxalmente, Portugal tem vindo a introduzir o carnaval cristão para o Brasil, são agora adoptados alguns aspectos do carnaval Brasileiro: desfiles espectaculares, Samba e outros elementos musicais Brasileiros.

Na Lituânia o carnaval é celebrado tradicionalmente nas praças centrais das cidades e no museu do folk em Rumšiškės. Durante do carnaval as pessoas vestem fatos que representam diferentes animais e criaturas. São especialmente populares as mascaras de cabra, grou, urso, morte, pedintes e Judeus. As pessoas dançam, cantam, fazem piadas, barulho, tentam acordar a Primavera e conduzir o Inverno para o seu fim gritando “Inverno, Inverno, vai-te embora!”. Enquanto o carnaval está a passar pela cidade, o centro da atenção é Morė, que é queimado por volta da meia-noite. É uma gigante mulher boneca e queimá-la representa um atentado para acabar com tudo o que de mau aconteceu durante o Inverno, para conduzir os espíritos malignos para o além.

As pessoas imitam os mendigos a pedir por almas, os Judeus a vender a cura para todas as doenças, os ciganos a tentar roubar qualquer coisas. A briga entre Lašininis (de palavra “Gordo”, Lašininis é um decente homem gordo) and Kanapinis (de palavra “Magro”, é um decente homem magro) está organizada. O Lašininis gordo simboliza plenitude, comer demais, e o Kanapinis magro tem um cacete para enxotar o Lašininis. Kanapinis ganha sempre porque depois do carnaval as pessoas não podem comer carne até à Páscoa. São os símbolos da briga entre o Inverno, que não quer partir, e a Primavera, a qual as pessoas suspiram por chegar.

Um aspecto importante do festival é a comida. Durante o carnaval é permitido comer muito (7-12 vezes em dia) pela última vez, porque a Quaresma inicia no outro dia. A todos os convidados são brindados com comida. Os pratos especiais são: porco gordo, repolho guisado, panquecas, bolas da Berlim. Cada dona de casa tem de cozinhar as panquecas, porque muitas crianças e pessoas decentes vêm para pedir a elas.

Além de tudo, durante o carnaval, há previsões sobre o tempo, bruxarias do amor realizadas, diferentes jogos jogados.

Portugal tem os seus próprios símbolos do carnaval, mas também adopta as novas tradições que originam dos outros países. Alguns fatos e máscaras originam de Grécia e de Veneza. Mas o carnaval Português tem Gigantones (as bonecas gigantes com as cabeças grandes), Cegadas (as bonecas que imitam as pessoas famosas) e muitas tradições regionais.
A preparação para o festival dura vários meses. Embora o carnaval esteja direccionado para ser um divertimento, as Portugueses tomam a preparação bastante a sério. Todos tentam ser melhor do que outros e o melhor desempenho recebe um prémio.

Como na Lituânia, em Portugal as pessoas tiveram o costume fazer pequenas piadas, ainda com pessoas desconhecidas. Mas agora só as crianças nas escolas e habitantes de algumas cidades ainda o fazem.

O carnaval em Portugal é celebrado em todo o país. Os carnavais mais famosos são o de Ovar, da Madeira, de Loulé e de Torres Vedras. Os únicos de Pudente e Lazarem têm as tradições pagãs (Careto) e o carnaval de Torres Vedras é o mais típico em Portugal. Também, um dos carnavais mais conhecidos é celebrado na parte moderna de Lisboa, no Parque das Nações ao longo da margem.

The Colours of Madri Gras

Madri Gras is a long known celebration throughout Europe and bigger part of the World. It’s meant to drive winter out and to ask spring to come quickly. The festival is celebrated 46 days before Easter (between 5th February and 6th March), because it is closely related to Christianity, even though it has pagan roots. The tradition comes from the year 1091, when Catholic Church definitively established Lent’s date. However, Catholic Church had been forbidding it for some periods. This happened because many have seen Carnival as a celebration with pagan roots (for example, Roman Saturnalia), as it is seen even today.

In Portugal Madri Gras is one of the biggest festivals of the year attracting thousands of people from all over the World. The people carry on much of the fun throughout the month and a buzz blankets the city like no other time of year. Even though it is a signal of the end of the winter season and the beginning of Lent, just like in Lithuania, nowadays it is more concentrated on a big fun.

The Carnival spread across all over the Europe during the medieval age. This tradition of western cultures had its most important models in Paris and Venice. Later, together with the colonizers it has spread all over the World and now the most outstanding carnivals take place in Rio de Janeiro, New Orleans and Venice. Paradoxically, Portugal having introduced Christian Madri Gras to Brazil, is now adopting some of the aspects of Brazilian-style Carnival celebrations: sumptuous parades, Samba and other Brazilian musical elements.

In Lithuania Madri Gras is traditionally celebrated in central squares of cities and in the museum of folk in Rumšiškės. During the carnival of Madri Gras people wear costumes representing different animals and creatures. Especially popular are the masks of goat, crane, bear, death, beggar, and Jewish. The people dance, sing, make jokes, make noise trying to wake spring up and drive winter out shouting “Winter, winter, go away!”. While the carnival is passing the town, in the centre of attention is Morė, which is burned around midnight. It is a giant woman-doll, and burning of it represents an attempt to get rid of everything bad that happened during the winter, to drive the bad spirit of winter away.

The people are imitating beggars asking for alms, Jewish selling a cure for all diseases, gypsies trying to steal something. A fight between Lašininis (from the word „fat“, it‘s a dressed fat man) and Kanapinis (from the word „cannabis“, a dressed skinny man) is organised. The greasy Lašininis symbolizes fullness, eating too much, and the skinny and shabby Kanapinis has a stick to chase Lašininis away. Kanapinis always wins because after Madri Gras people cannot eat meat until Easter. These are all symbols of the fight between winter, which is unwilling to go away, and spring, which people miss so much.

An important aspect of the festival is food. During Madri Gras it is allowed to eat a lot (between 7 and 12 times during the day) for the last time, because the other day Lent starts. Every guest coming to the house is plied. Special dishes: fat pork, medley, stewed cabbage, pancakes, doughnuts. Every housewife must cook pancakes, because a lot of children and dressed up people come to ask for them.

Besides all that, during Madri Gras, there are predictions of the weather, witchcraft of love performed, various games played.

Portuguse have their own symbols of the festival, but they also adopt new traditions originating from other countries. Some costumes and masks originate from Greece and Venice. But Portuguese Carnival has its own Gigantones (giant dolls with huge heads), Cegadas (shows of dolls imitating and criticizing famous people, especially in South Portugal) and many regional traditions.

The preparation for the festival takes up to several months. Even though the Carnival is meant to be fun, Portuguese take the preparation quite seriously. Everyone tries to better than others, and the best performance receives an award.

As in Lithuania, in Portugal people had the habit to do little tricks and jokes, even with unknown people. But nowadays only children in schools and the inhabitants of few villages still do them.

Carnival in Portugal is celebrated throughout the country; the most famous are the ones of Ovar, Madeira, Loulé, and Torres Vedras. The ones from Podence and Lazarim have pagan traditions (Careto), and Torres Vedras Carnival is seen as the most typical Portuguese carnival. Also, one of the best known Carnavals is celebrated in the modern part of Lisbon in Parque Nacoes along the riverbank.

Užgavėnių spalvos

Užgavėnės – nuo seno visoje Europoje ir pasaulyje žinoma šventė, skirta išvaryti žiemai ir paskatinti greičiau ateiti pavasarį. Šventė švenčiama likus 46 dienoms iki Velykų (vasario 5 iki kovo 6 dienos), mat, nors jos ištakos pagoniškos, dabar glaudžiai susietos su krikščionybe. Tradicija oficialiai sukrikščionita 1091 m., kai Katalikų Bažnyčia galutinai įtvirtino Gavėnios datą. Tačiau pati Bažnyčia kai kuriais laikotarpiais uždrausdavo Užgavėnes dėl akivaizdžiai pagoniškų šaknų (pvaz., romėniškos Saturnalijos), kas matoma ir šiandien.

Portugalijoje Užgavėnės yra viena didžiausių metų švenčių, sutraukianti žmonių iš viso pasaulio. Portugalai linksminasi ir šurmuliuoja visą mėnesį iki šventės – nors tai, kaip ir Lietuvoje, - žiemos pabaigą ir Gavėnios pradžią signalizuojantis įvykis, dabar labiau akcentuojamas didelio pasilinksminimo aspektas.

Viduramžiais visoje Europoje pasklido karnavalo tradicija, o pagrindiniai jos modeliai susiformavo Paryžiuje ir Venecijoje. Vėliau su kolonizatoriais tradicija pasklido po visą paaulį ir dabar įsimintiniausi karnavalai vyksta Rio de Žaneire, Niu Orleane bei Venecijoje. Paraoksalu, tačiau nuvežę krikščionišką karnavalą į Braziliją, dabar portugalai patys pritaiko ten susiformavusias tradicijas: ištaigingus paradus, sambos ir kitokios brailiškos muzikos elementus.

Lietuvoje Užgavėnės tradiciškai švenčiamos centrinėse miestų aikštėse, liaudies buities muziejuje Rumšiškėse. Per Lietuviškų užgavėnių karnavalą žmonės persirengia įvairiais gyvūnais ir būtybėmis. Lietuvoje tradiciškai ypač populiarios ožio, gervės, meškos, giltinės, ubagų ir žydų kaukės. Persirengėliai šoka ir dainuoja, krečia pokštus, garsiai trypia, taip žadindami pavasarį, vydami lauk žiemą: „Žiema, žiema, bėk iš kiemo“. Karnavalui einant per kaimą, dėmesio centre – Morė, kuri vidurnaktį (šiais laikais anksčiau) sudeginama. Tai didžiulė moters pavidalo iškamša. Jos deginimas simbolizuoja bandymą atsikratyti viso, kas per žiemą buvo bloga, nuvyti blogą žiemos dvasią.

Persirengėliai parodijuoja ubagus, prašinėjančius išmaldos; žydus, pardavinėjančius vaistus nuo visų ligų; čigonus, tykančius, ką pavogti. Visuomet rengiama Lašininio (storai prisirengusio vyro) ir Kanapinio (lieso aukšto vyro) kova. Storasis Lašininis simbolizuoja sotumą, persivalgymą, liesas ir apdriskęs Kanapinis turi ilgą lazdą Lašininiui išvyti. Kova baigiasi Kanapinio pergale, nes nuo Užgavėnių iki Velykų nebegalima valgyti mėsos. Visa tai simbolizuoja nenorinčios pasitraukti žiemos kovą su žmonių išsiilgtu pavasariu.

Svarbus šventės aspektas – maistas. Per Užgavėnes leidžiama paskutinį kartą gausiai ir riebiai pavalgyti – nuo 7 iki 12 kartų, – nes kitą dieną jau prasideda Gavėnia. Būdavo vaišinamas kiekvienas į namus užėjęs žmogus. Specialūs Užgavėnių dienos patiekalai: riebi kiauliena, šiupinys, troškinti kopūstai, blynai, spurgos. Kiekviena šeimininkė privalo kepti blynus, kurių ateina prašyti persirengėliai ir gausus vaikų būrys.
Be kita ko, par Užgevėnes atliekami orų spejimai, meilės burtai, žaidžiami įvairūs žaidimai.

Portugalija turi savus šventės simbolius, tačiau į senas tradicijas integruoja kituose kraštuose susiformavusias. Kai kurie kostiumai, kaukės kilo iš Graikijos ir Venecijos. Tačiau Portugališkas karnavalas turi savo Gigantones (milžiniškos lėlės didžiulėmis galvomis), Cegadas (žymius žmones parodijuojančių ir kritikuojančių lėlių spektakliai, yapč paplitę šalies pietuose) ir daugybę regioninių tradicijų.
Pasiruošimas Užgavėnėms trunka iki kelių mėnesių. Nors karnavalas skirtas linksmybei, pasiruošimo etapas priimamas labai rimtai, siekiama pasirodyti geriau vienam už kitą, Karnavalo metu geriausi kostiumai apdovanojami.

Kaip ir Lietuvoje, Portugalijoje buvo paplitusi tradicija krėsti išdaigas, netgi nepažįstamiesiems. Tačiau dabar tai tebemėgsta tik mokinukai ir kelių miestelių gyventojai.

Karnavalas švenčiamas visoje šalyje, o garsiausi rengiami Ovare, Madeiroje, Lulė ir Tores Vedre. Podenco ir Lazarimo Karnavai išlekė daugiau pagoniškų tradicijų (Careto), o Tores Vedro laikomas pačiu tipiškiausiu. Taip pat vienu iš geriausių laikomas Lisabonos Parque das Nacoes krantinėje švenčiamas karnavalas.

http://lt.wikipedia.org/wiki/U%C5%BEgav%C4%97n%C4%97s
http://www.day.lt/sventes/straipsniai/uzgavenes
http://www.accessibleportugal.com/revista/2007/February/cegadas.html

Sem comentários:

Enviar um comentário