19.10.09

José António Carlos de Seixas











José António Carlos de Seixas (gimė Koimbroje 1704 birželio 11, mirė Lisabonoje 1742 rugpjūčio 25) yra Portugalijos kompozitorius, katedros vargonininko Francisco Vaz and Marcelina Nunes sūnus. Carlos Seixas, būdamas keturiolikos metų, turėjo pakeisti tėvą jo darbe dėl savo unikalaus talento bei tėvo mirties. Bet jis Koimbroje dirbo tik du metus ir išvyko į Lisaboną, kur pradėjo mokyti didikų šeimas groti klavesinu. Netrukus po atvykimo į Lisaboną Carlos Seixas tapo Karališkosios koplyčios ir Lisabonos katedros vargonininku, taip pat karališkuoju kompozitoriumi. 1721 metais jis sutiko vyriausiąjį Karališkosios koplyčios vargonininką bei mokytoją Domenico Scarllati – italų kompozitorių, kuris didžiąją savo gyvenimo dalį praleido dirbdamas Portugalijos ir Ispanijos karališkosioms šeimoms. Sakoma, kad kai Dom António, karaliaus sūnus, paprašė Scarllati mokyti Seixas groti klavesinu, jis atsakė, kad tai Seixas turėtų jį mokyti. Tai įrodo, jog José António Carlos de Seixas buvo tikras virtuozas.
Seixas buvo ypatingai produktyvus kompozitorius. Jis iki mirties parašė daugiau nei 700 kūrinių. Jo kūrybą sudaro 114 sonatų para instrumento de tecla (klavišiniams instrumentams), tokiems kaip klavesinas, vargonai, klavikordas ir fortepijonas. Nors Seixas niekada nebuvo išvykęs iš gimtosios Portugalijos, jo darbuose yra daugiau originalumo ir tarptautinės dvasios nei kitų, daugiau keliavusių, šalies kompozitorių. Carlos Seixas buvo įtakotas kelių srovių: vokiečių Empfindsamer Stil (pažodžiui jautrus stilius”), prancūzų ir italų stilių, kurie išplėtojo jo kūrybą bei praturtino eksperimentais. Šis skirtingų stilių sujungimas sukūrė nostalgišką atmosferą, kuri yra būdinga portugališkai muzikai.
Deja, didelė dalis Carlos Seixas kūrinių buvo sunaikinta per 1755 žemės drebėjimą Lisabonoje. Išliko tik 88 sonatos iš galimų 700, taip pat 3 kūriniai orkestrui. Carlos Seixas taip pat rašė tradicinius chorinius kūrinius liturginiam naudojimui.
José António Carlos de Seixas vedė 1732 m. Turėjo du sūnus ir tris dukteris.
Kompozitoriaus originalumas, talentas ir didžiulis kūrinių kiekis leidžia jį vadinti lyderiaujančiu XVIII a. Portugalijos kompozitoriumi, taip pat ir vargonų bei klavesino virtuozu.



José António Carlos de Seixas (Coimbra, 11 June 1704 – Lisbon 25 August 1742) is a Portuguese composer, the son of the cathedral organist, Francisco Vaz and Marcelina Nunes. Carlos Seixas had to replace his father in that cathedral, due to his unique talent and due to his father's death when Seixas was 14. But he worked there only for two years and moved to Lisbon, where he started teaching noble families to play harpsichord. Soon after arriving to Lisbon, Carlos Seixas became organist in the Royal Chapel and Lisbon Cathedral as well as Royal composer. In 1721 he met the first master of the Royal Chapel and teacher Domenico Scarllati - an Italian composer who spent most of his life in the service of the Portuguese and Spanish royal families. It is said that when Dom António, the son of the king, asked Scarllati to give Seixas harpsichord lessons, Scarlatti answered that it was Seixas who should give him lessons. It proves that José António Carlos de Seixas was truly a virtuoso.
Seixas was an extremely prolific composer. He had written over 700 works before his death. His compositions include 114 sonatas para instrumento de tecla (keyboard instruments), which would have been harpsichord, organ, clavichord and fortepiano. Although he had never left his native Portugal, Seixas’ works contain more originality and international spirit than those of his more - traveled countrymen. Carlos Seixas was influenced by several movements: German Empfindsamer Stil (literally “sensitive style”), French and Italian styles which enriched his creative work with development and experiments. This combining of different styles created a nostalgic atmosphere which is concerned quintessentially Portugese.
Unfortunately, much of Carlos Seixas’ work was destroyed in the earthquake that devastated Lisbon in 1755. Only 88 sonatas of possible 700 survived as well as three orchestral pieces. Carlos Seixas also wrote conservative choral works for liturgical use.
José António Carlos de Seixas married in 1732 and had 2 sons and 3 daughters.
Seixas’ originality, talent and great amount of works considers him as the leading composer in 18th - century Portuguese music as well as a virtuoso on both organ and harpsichord.
Sources:
http://en.wikipedia.org/wiki/Carlos_Seixas
http://www.answers.com/topic/carlos-seixas
http://www.classical-composers.org/comp/seixas
http://www.goldbergweb.com/en/history/composers/12053.php

José António Carlos de Seixas (Coimbra, 11 de Junho de 1704 – Lisboa 25 de Agusto de 1742) foi um compositor português, filho de um organista de uma catedral, Francisco Vaz e Marcelina Nunes. Carlos Seixas teve que substituir o seu pai naquela catedral, quando este faleceu, Seixas tinha 14 anos e um talento sem igual. Mas ele trabalhou lá só durante dois anos e mudou-se para Lisboa, onde começou por ensinar famílias nobres a tocar espineta. Após a sua chegada a Lisboa, Carlos Seixas tornou-se o organista da Capela Real e da Catedral de Lisboa, bem como o compositor Real. Em 1721 ele conheceu o seu primeiro mestre na Capela Real e professor Domenico Scarllati - um compositor italiano que gastou a maioria da sua vida ao serviço do português e e famílias reais espanholas. É dito que quando D. António, o filho do rei, pediu a Scarllati para dar lições de espineta a Seixas, Scarlatti respondeu que era Seixas quem lhe deveria dar lições. O que mostrou a José António que Carlos de Seixas era verdadeiramente virtuoso.
Seixas era um compositor extremamente prolífico. Ele escreveu mais de 700 trabalhos até à sua morte. As suas composições incluem 114 sonetos em instrumentos de teclas (instrumentos com teclado) incluindo a espineta, o órgão, o clavicórdio e o forte piano. Embora ele nunca tenha deixado a Portugal, o seu país de origem, os trabalhos de Seixas contêm mais originalidade e espírito internacional do que os dos seus conterrâneos mais viajados. Carlos Seixas foi influenciado por vários movimentos: Empfindsamer Stil alemão ("estilo literalmente sensível"), pelo estilo francês e italiano que enriqueceram o seu trabalho criativo através de desenvolvimento e experiência. Esta combinação de estilos diferentes criou uma atmosfera nostálgica que é uma questão essencialmente Portuguesa.
Infelizmente, muito do trabalho de Carlos Seixas foi destruído no terremoto que devastou Lisboa em 1755. Só 88 sonetos dos 700 sobreviveram, bem como três pedaços orquestrais. Carlos Seixas também escreveu trabalhos de coral conservadores para uso litúrgico.
José António o Carlos de Seixas casou-se em 1732 e teve dois filhos e três filhas.
A originalidade de Seixas, talento e a grande quantidade de trabalho, fazem-no ser considerado o principal compositor do século XVIII da música portuguesa, assim como um virtuoso músico no órgão e na espineta.
*Translated into portuguese with the help of Mariana Lobo

Sem comentários:

Enviar um comentário